Žibų kaimo (dabar Šilutės)
katalikų parapijos istorija
Iki XIXa. vidurio visi Šilokarčemos apskrities katalikai priklausė Šilgalių parapijai. Šilgaliai buvo nedidelė gyvenvietė 7 km. į šiaurės vakarus nuo Kaukėnų, kairiajame Rusnės upės krante. 1830 m. Žibų kaime katalikai įsirengė savo maldos namus. Naujai bendruomenei suteikiamas Šilgalių parapijos filijos statusas. Savarankiškas parapijos statusas suteikiamas tik apie 1850 metus. 1862m. buvo paskirtas nuolatinis Žibų parapijos kunigas Langė, o nuo 1887 iki 1894m. čia dirbo kunigas Wischmannas (Višmanas), po jo Menzelis (Mencelis) iki 1903m.
1903m. bažnyčia buvo oficialiai konsekruota, pašventinta Varmijos vyskupo Dr. Andreus Thiel ir bažnyčiai buvo suteiktas Šv. Kryžiaus Išaukštinimo titulas, kunigas Briksas(Brix) kanoniškai patvirtintas šios parapijos klebonu.
Ilgiausiai šioje parapijoje bažnyčios klebonu buvo Franz Schacht (Šacht) - nuo 1920m. iki pat 1944m. Jis buvo labai gerbiamas dėl savo teologinio išsilavinimo ir malonaus būdo. Gimė 1883m. Rosenbeko mieste, netoli Heilsbergo (Vokietija). Baigęs teologijos studijas 1912m. dirbo Tilžėje, vėliau Ropkojuose. 1914m.buvo paimtas į nelaisvę ir ištremtas į Rusijos gilumą. Žibų bažnyčioje kunigas Fr.Šacht pamaldas laikė lietuvių ir vokiečių kalbomis. Jo rūpesčiu buvo pastatyta katalikų bažnyčia Pagėgiuose. Tuometinėje Šilokarčemoje jis buvo žinomas, kaip labai išsilavinęs žmogus. Jo paruošta paskaita apie Šv. Augustiną, buvo labai vertinama akademiniuose sluoksniuose. Lietuvos Respublikos laikais palaikė gerus ryšius su Telšių vyskupija. Po 1923m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos į Šilutę atsikėlė nemažai Didžiosios Lietuvos gyventojų, tad bendruomenė labai išaugo. 1944m.rudenį nenorėdamas antrą kartą patekti į sovietų nelaisvę kartu su parapijiečiais pasitraukė iš Lietuvos. Tačiau visai išvengti nelaisvės jam nepavyko, sovietų valdžios dviem mėnesiams buvo uždarytas į Instenburgo (Černiachovsko) kalėjimą. Paleistas atvyko į Vokietiją, kur sulaukęs 88 m. 1971metais mirė.
1944m. rudenį frontas praėjo nepalietęs bažnyčios, išliko beveik visas bažnyčios inventorius, tačiau neliko buvusių parapijiečių. Klaipėdos krašto gyventojai pasitraukė į Vakarus, grįžo tik vienas kitas. Po karo iš Didžiosios Lietuvos atsikėlę katalikai pamažu užpildė bažnyčios suolus ir pamaldos buvo atnaujintos.
Pirmasis klebonas po karo pradėjęs dirbti parapijoje buvo kunigas B.Šveikauskas, tačiau greitai (1949m.) buvo ištremtas į Rusiją. Kunigas E.Basys buvo ištremtas iš Vilniaus ir apsigyveno Šilutėje. Ištrėmus kunigą Šveikauską, E.Basys laikinai ėjo klebono pareigas, vėliau altaristo. 1949-1950m. klebonu dirbo kunigas K.Macelis, jį pakeitė kunigas Jurgutis. Nuo 1963m. klebonu tarnavo kunigas J.Gedvila, o 1966-1970m. kunigas. L.Šapoka. 1970m. trumpai klebonavo kunigas A.Žukas. Tais pačiais metais Šilutės klebonu ir dekanu buvo paskirtas kanauninkas J.Grubliauskas. 1976 m. jis buvo iškeltas į Tauragę ir į jo vietą atkelti kunigai A.Milerius ir V.Šikšnys. Po keturių mėnesių kunigas J.Grubliauskas grįžo ir čia dirbo iki savo mirties 1984m.. Kanauninkas paliko 9 tomus pamokslų rankraščių, rūpinosi parapijos žmonėmis ir stengėsi, kad kukli Šilutės bažnytėle būtų jauki ir tvarkinga. Jo pastangomis 1971-1983m. bažnyčia buvo remontuota, uždėtas naujas stogas, išdažytas bažnyčios vidus, padaryti nauji laiptai į balkoną ir kt. Atidavęs savo jėgas ir energiją Šilutės katalikų parapijai, po mirties buvo palaidotas Šilutės bažnyčios šventoriuje.
Nuo 1984 iki 2003 m. klebonu buvo kanauninkas kunigas Jonas Bučinskas. Jo rūpesčiu buvo pastatytas pagalbinis pastatas prie bažnyčios, atlikti pačios bažnyčios remonto darbai. Jis užmezgė ir palaiko ryšius su buvusiais parapijiečiais gyvenančiais užsienyje. Nuo 2003 m. Šilutės katalikų parapijoje tarnauja kunigas J.Vaičius ir vikaras V.Palionis.
