Šilutės katalikų bažnyčia
- kaip architektūrinis paminklas

Raudonų plytų, stačiakampio formos, istorizmo laikotarpio katalikų bažnyčia buvo pastatyta 1854 m. Varpinė buvo suprojektuota atskirai, tačiau liko nepastatyta. Bažnyčią puošia virš priekinio frontono išmūrytas ažūrinis dviejų aukštų bokštelis, dailios formos vitražiniai langai. Stogas buvo olandiškų čerpių, dabar perdengtas cinkuota skarda ir dažytas raudonais dažais. Priešais centrinį įėjimą, dešinėje pusėje ant aukšto pjedestalo pastatyta Šv. Mergelės statula. Presbiterijoje du vitražiniai langai, viename vaizduojamas šv. Augustinas, kitame Šv. Elžbieta. Bažnyčioje trys altoriai puošti skulptūromis - didysis Šv.Kryžiaus Išaukštinimo, o mažieji - vienas Šv. Jėzaus Širdies, o kitas šv. Mergelės Marijos. Didžiajame altoriuje medinis Krucifiksas, šalia Nukryžiuotojo stovi šv. Mergelė Marija, iš šonų šv.Petro ir šv.Pauliaus statulos. (Skulptorius nežinomas).

Sakykla – medinė, gotikinio stiliaus su keturių evangelistų ir Dekalogo bareljefais.

Stacijinių paveikslų rėmai mediniai, gotikinio stiliaus, bažnyčioje išdėstyti nesimetriškai. Ant vargonų balkono yra nežinomo dailininko – skulptoriaus medžio drožinys, vaizduojąs Kristų ir verkiančią moterį bei vaikus.

Bažnyčios vargonai buvo įrengti pastačius bažnyčią. Jie buvo vienuolikos registrų ir gotikinio stiliaus prospektas. Šiuo metu vargonai nenaudojami, išardyti.

1971-1983 metais buvo atlikti dideli bažnyčios remonto darbai, perdengtas stogas, trečdaliu pakeistos lubos, bažnyčios vidus perdažytas, dekoruotas, sienos papuoštos ažuoliniais paneliais, pastatyti nauji suolai ir atlikti kiti remonto darbai.

Katalikiška mokykla. 1864m. liepos 10d. prie bažnyčios įsteigta parapinė mokykla.Pirmasis mokytojas buvo Hermannas Kžyminskis. Moksleivių skaičius nuolat augo. 1900m. čia mokėsi jau 72 mokiniai. Mokyklos pastatas po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo buvo gražintas katalikų parapijai ir šiuo metu jame įrengti butai kunigams.

Katalikų parapijos klebonijos pastatai buvo išsidėstę netoli bažnytinių pastatų komplekso, Katalikų bažnyčios gatvėje.  Tačiau po 2-ojo pasaulinio karo Sovietinė valdžia šiuos pastatus nacionalizavo ir klebonijoje bei buvusiame ūkiniame pastate (tvarte) įrengė komunalinius butus. Daržinė buvo visai nugriauta. Šiuo metu šie pastatai nėra grąžinti katalikų bendruomenei.

Našlaičių prieglauda. 1888m. kunigo Wichmann pastangomis buvo įsteigta katalikiška vaikų prieglauda, kuriai Prūsijos vyriausybė kasmet skyrė pašalpą. Parapijai išlaikyti bažnyčią, mokyklą ir prieglaudą būtų buvusi per didelė našta. Prieglauda priimdavo apie 60 vaikų, tai buvo našlaičiai ir pamestinukai. 1905 metais buvo pastatytas naujas erdvus trijų aukštų prieglaudos pastatas. Prieglaudai vadovavo vokietės vienuolės elzbetietės. Paskutinės prieglaudos vadovės buvo vienuolės Mexida Fahl ir Ewalde Schwarz.
Po karo 1961m. buvusioje vaikų prieglaudoje įsikūrė tuberkuliozinė vaikų sanatorija "Eglutė". Joje buvo gydomi vaikai nuo 6 iki 16 metų iš 28 Lietuvos rajonų.Sanatorija turėjo 100 lovų - 25 ikimokyklinio amžiaus vaikams ir 75 - mokyklinio amžiaus vaikams. Prie sanatorijos veikė aštuonmetė mokykla. Sanatorijoje dirbo 3 gydytojai, 20 medicinos seserų,10 mokytojų ir 6 auklėtojos. Šiuo metu pastatas uždarytas ir nenaudojamas, perduotas privatizavimui.