Prūsijos lietuviai katalikai
Liuteronybei tapus valstybine religija katalikų bendruomenių Prūsijos kunigaikštystėje, išskyrus Varmiją bei iš dalies Bartijos sritį, neliko. Jos atgimė tik XVIIa.(pirmieji katalikų maldos namai pastatyti Galdapėje 1700m.), o Lietuvos provincijoje tik XVIIIa. Čia įsikūrusių Romos katalikų daugumą sudarė ateiviai iš Žemaitijos. Jų migraciją skatino geresnės gyvenimo sąlygos - aukštesni uždarbiai, mažesnės pramoninių prekių kainos, palankesnės verslo sąlygos, ūkininkavimo įstatymai. Lietuvių katalikų ypač pagausėjo po nesėkmingo 1863-1864 metų sukilimo, daugelis jaunų vyrų migruodavo į Prūsiją bėgdami nuo tarnybos caro kariuomenėje.
Pirmoji katalikų bažnyčia pašventinta Klaipėdoje tik 1784m, kitos šio tikėjimo bažnyčios pastatytos jau XIXa.: 1802m. Ropkojuose (Tilžės apskrityje),1854m.Žibuose (Šilokarčemos apskr.),1863m. Viešvilėje (Ragainės apskr.) 1841m. Žibų Katalikų bendruomenė turėjo 521 narių, Šakūnų bendruomenė 500, Rusnė 269, Kintai 173, Kalninkai apie 60 narių.