|
Manoma, kad žydai į Žemaičių Naumiestį galėjo
atsikelti 1527 metais Kęsgailų arba Žygimanto Senojo laikais.
1531 metais Žemaičių Naumiestyje
buvo jau apie tūkstantį žydų vienijusi bendruomenė.
Veikė žydų pradžios mokykla.
1616 metais buvo pastatyta Sinagoga.
1810 metais Žemaičių Naumiesčio miestelyje buvo 165 namai su
1600 gyventojų, didesnė jų dalis buvo žydai. Gyventojų
skaičius miestelyje augo. 1897 metais miestelyje gyveno 2445
žmonės, iš jų 1438 žydai.
Iki Pirmojo pasaulinio karo
Žemaičių Naumiestyje gyveno 1400 žydų.
1923 metais – 664 žydai.
Žydai
Žemaičių Naumiestyje gyveno miestelio centre
(Laisvės ir Pergalės aikštėje), ir priemiestyje esančiose
gatvėse (Klaipėdos, Sodų, Birutės, Žaliojo kalno,
Žemaitės). Žemaičių Naumiestis nuo senų laikų buvo
žinomas kaip prekybos centras. Kiekvienais metais čia įvykdavo po
keletą mugių; turgūs būdavo kas trečiadienį ir
penktadienį. Prekyba ir krautuvės daugiausia buvo žydų rankose
– iš 33 Žemaičių Naumiesčio krautuvių, net 22
priklausė žydams. Žydai turėjo geležies, cemento, avalynės,
laikrodžių, medžiagų, juvelyrinių dirbinių, duonos ir
pyrago, smulkių prekių krautuves, prekių sandėlį.
Veikė žydų restoranas, aludė, arbatinė, viešbutis,
bankas. Žydai supirko odas, gyvulius, grūdus, naminius paukščius,
kiaušinius, sviestą. Nė vienas iš jų nesivertė žemės
ir ūkiu, nors prie namų turėjo mažus žemės sklypelius ir
sodą. Daugiausia augino svogūnus ir česnakus, taisė
dviračius, laikrodžius, siuvo kepures, veždavo keleivius į
Vilnių. Turėjo savo gydytoją ir vaistinę,
pusdaktarę, kuri turėjo nedidelę krautuvę su
įvairiomis žolelėmis ir patarinėjo kaip gydytis.
Be sinagogos, žydai turėjo antrus maldos namus, į kuriuos rinkdavosi žiemos metu
(nes sinagoga buvo nekurianama), pradinę mokyklą, pirtį,
skerdyklą.
Šį žydų
pasaulį sukrėtė prasidėjęs Antrasis pasaulinis
karas. 1941 metų vasarą vietiniai žydai buvo sušaudyti Šiaudvyčių
dauboje. Žudynėse vokiečiams talkino ir dalis vietinių
lietuvių.
Žemaičių
Naumiestyje yra trys žydų kapinės: Julijos Žemaitės
gatvėje – seniausios,
Klaipėdos gatvėje – senosios, Šiaudvyčių kaime – genocido.
Naumiestiečiai yra
išsaugoję prisiminimus apie žydų gyvenimą. Prisiminimai
užrašyti projekto „Holokaustas buvusiame Klaipėdos krašte ir jo
pasienyje“ vykdymo metu..
į pradžią
|
