Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės – išskirtinė galimybė prisiminti tragišką senosios Prūsijos istoriją. Šia proga Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus parengė parodą „Apgiedokime Prūsijos žūtį“. Spalio 12 dieną 17 val. įvyks parodos atidarymas.
Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, kurio režisierius Povilas Mataitis (libretas ir pastatymas) bei dailininkė Dalia Mataitienė (scenografija, kostiumai). Jo premjera įvyko 1989 m. liepos 15, minint Žalgirio mūšio 579 metines. Spektaklyje skamba autentiškos Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“, vaizduojančios žūtbūtines prūsų ir Kryžiuočių ordino kovas, fragmentai. Pasitelkus Prūsijos istorijos šaltinius, Švento Rašto ištraukas, M. Mažvydo „Katekizmusa prasty žadei“ ir kitą medžiagą, spektaklis įprasmina tautos dvasingumą. Dalios Mataitienės atkurti prūsiški drabužiai, byloja apie išskirtinį prūsų savitumą ir aukštą dvasinę kultūrą. Tai lietuvininkių merginų ir moterų drabužiai: archajiškoji marginė, atkurta iš K. Hartknochto veikalo „Senoji ir Naujoji Prūsija“ (1684 m.) piešinio, išskirtiniai: apsiaustas – pamuštinė, aukštos, juodos, cilindro pavidalo kepurės pavaizduotos T. Lepnerio knygoje „Prūsų lietuvis“ (1690 m.). Įdomūs ir kitų veikėjų kostiumai: evangelikų kunigo drabužis, metraštininkų apsiaustai, viduramžiškos mados skrybėlės, lietuvininkų tradiciniai drabužiai (XVI-XVII a.).
Parodoje pabrėžiamas buvusioje prūsų teritorijoje gyvenusių žmonių indėlis į lietuvių kultūrą ir raštiją. Kartografijoje iki XVIII a. pradžios Prūsijos hercogystės teritorijai priklausiusios baltų žemės buvo vadinamos senaisiais Prūsos žemių pavadinimais: Nadruva, Skalva, Semba, Barta, Galinda. 1547 m. čia pasirodė pirmoji lietuviška knyga, o 1653 m. – pirmoji lietuviškoji gramatika, Jonas Bretkūnas 1579-1590 m. pirmą kartą į lietuvių kalbą išvertė, o autorių kolektyvas 1735 m. išleido Bibliją. 1706 m. kunigas Jonas Šulcas parengė pirmąją pasaulietinio turinio lietuvišką grožinės literatūros knygą „Ezopo pasakėčios“, o Kristijono Donelaičio poema „Metai“ parašyta apie 1765-1775 m. yra žinomiausias lietuvių grožinės literatūros kūrinys, lyg didžiulis kalnas iškylantis tarp lietuviškų katekizmų, giesmynų ir pamokslų. XIX a. Karaliaučiuje ir ypač Tilžėje buvo spausdinamos lietuviškos knygos lotyniškais rašmenimis – katekizmai, nedideli traktatai, lietuvių literatūros klasikų veikalai, laikraščiai ,,Aušra“ ir „Varpas“, kuriuos lietuvių knygnešiai slapta pergabendavo per sieną ir platindavo Didžiojoje Lietuvoje. Tilžėje įsikūrė ,,Lietuvių literatūros draugija“, veikė kitos lietuviškos draugijos ir susivienijimai. Karaliaučiaus universitete veikė ,,Lietuvių kalbos seminaras“, kuriame Teologijos fakulteto studentai galėjo išmokti lietuviškai.
Parodoje tai pat eksponuojamos knygos, spaudos leidiniai, senosios Prūsijos žemėlapiai, Karaliaučiaus miesto planas, lietuvininkus vaizduojantys piešiniai iš K. Schuetzo (1592 m.), F.S. Bocko (1782 m.) ir Ch, Hartknocho (1684 m.) leidinių.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, buvo eksponuojama Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje, vėliau vyks į Dovilų etninės kultūros centrą. Parodos metu įvairaus amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, suaugusiesiems vyks įvairiapusė edukacinė ir kultūrinių renginių programa, suteikianti galimybę dalyvauti užsiėmimuose, ekskursijose, susitikimuose, koncertuose. Paroda veiks iki lapkričio 20 d.
Parodos rengėjas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Dovilų etninės kultūros centras.
Komanda: parodos kuratorius V. Vareikis, projekto vadovė J. Armonaitė, parodos architektė I. Šimkonytė, parodos dizaineris V. Žumbys, techninis įgyvendinimas MB Montažo Fėjos. Parodą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
