Paroda parengta iš fotografijos istoriko, kolekcionieriaus Dainiaus Junevičiaus atvirukų rinkinio.

Istorikai nurodo, kad 1422 m. Melno taikos sutartyje tarp LDK ir Vokiečių ordino valstybės nustatyta siena tarp Prūsijos ir LDK, o vėliau ir tų valstybių perėmėjų yra viena seniausių Europos sienų. Atkarpoje nuo Vištyčio iki Nemuno upės šios sienos linija beveik nepakitusi sutampa su dabartine Lietuvos – Kaliningrado srities siena. Kadangi abipus sienos kelis šimtmečius veikė skirtingi įstatymai, gerokai skyrėsi ir abipus tos sienos gyvenančių tautų – lietuvių, vokiečių ar žydų gyvenimas. Ligi šiol Smalinininkų – Nemirsetos ruože buvusi sienos linija tebėra riba tarp dviejų etnokultūrinių regionų. Ji skiria Mažąją Lietuvą nuo Žemaitijos. Kartu tai buvo siena tarp katalikiškos ir protestantiškos Europos. XX a. pradžioje siena skyrė Lauksargius nuo Tauragės, Bajorus nuo Kretingos, Nemirsetą nuo Palangos.

Siena skyrė valstybes, tačiau kartu turėjo svarbios reikšmės pasienio miestelių ekonomikai ir gerovei. Per šimtmečius susiklostė savitos gyvenimo pasienyje tradicijos, gyventojai išmoko naudotis kainų bei ekonominio išsivystymo lygių gretimose valstybėse skirtumais. Mažų pasienio miestelių gyvenimui didelės reikšmės turėjo pasienio prekyba. Greta legalios prekybos, klestėjo kontrabanda.

Pasienio miesteliuose buvo su šiuo prekių ir žmonių judėjimu susijusių būdingų statinių – pasienio perėjų punktų, muitinių pastatų, prekių sandėlių, karčemų, viešbučių ir pan. Siena taip pat įtakojo ir transporto tinklo vystymąsi. XX a. dėl politinių permainų išnykus sienai, pasikeitė čia esančių daugelio pastatų funkcijos, nepritaikyti naujai paskirčiai pastatai buvo nugriauti. Pažvelkime, kokiu XX a. pradžios muitinių pasienio perėjų ir pasienio miestelių vaizdus mums išsaugojo seni atvirukai.

Paroda veiks iki kovo 15 d.