Nuo balandžio 27 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradeda veikti paroda ,,XIX – XX a. vestuvių mada“ iš mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos.

Nuo seniausių laikų vestuvės kartu buvo išskiriamos kaip vienas reikšmingiausių ir laimingiausių žmogaus gyvenimo įvykių. Įdomu tai, kad tradicinė balta nuotakos suknelė anksčiau buvo visai neprivaloma. Pasirodo, viduramžių Europoje nuotakos spalva buvo laikoma žalia, rokoko epochoje vestuvinės suknelės buvo rožinės, sidabrinės ir kreminės spalvos.

Spėjama, kad prancūzų princesė Murat, Napoleono epochos gražuolė, pirmą kartą tuokėsi vilkėdama baltą suknelę – šia spalva vilkėdama mergina tarsi imitavo marmurinę skulptūrą. Nuo tada nuotakos Prancūzijoje pradėjo tuoktis pasipuošusios balta spalva, simbolizuojančia tyrumą ir nekaltumą. XIX a. vestuvinėse suknelėse atsispindėjo tuometinės mados tendencijos. Jose vyravo korsetas, krinolinas, vėliau – turniūras, gigot (žigo) fasono rankovės, moderno epochoje – nėriniuotos suknelės su šleifu. Suknelės laikui bėgant laisvėjo, trumpėjo, prasidėjus masinei gamybai keitėsi jų audiniai ir kokybė. Šiems pokyčiams poveikį turėjo ir moterų emancipacija. XX a. pradžioje korseto pokyčiai privertė modeliuotojus keisti proporcijas – čarlstono epochos suknelės tapo labai trumpos, o krizės laikotarpiu (1930 m.) vėl pailgėjo.

Pasauliniai karai įnešė pokyčių į vestuvinę madą. Tuo metu buvo tuokiamasi paskubomis, nespėjant ar neturint lėšų prabangiai vestuvinei suknelei užsisakyti. Damos tuokdavosi vilkėdamos kostiumėlius, o vyrai frakus pakeitė kasdieniais kostiumais. 1960 m. mada atsigavo, tuo metu populiari buvo balta mini suknelė, pasiūta iš krempleno su trumpu tiulio veliumu.

Paroda veiks iki rugsėjo 15 d.