RUGSĖJO 3 D. (ŠEŠTADIENĮ), 15 VAL. Europos žydų kultūros dienos minėjimas Švėkšnoje.
Vieta: Liepų a. 20, Švėkšna. Renginio metu vyks trumpa ekskursija centre, susitikimas su menininke, VšĮ „Kiaurai sienas“ direktore Lina Šlipavičiūte-Černiauskiene, neofreskos ant pastato sienos piešimas. Neofreskos piešimą bus galima stebėti nuo 11 val.
2022 metų Europos žydų kultūros dienų (EŽKD) tema – „Atsinaujinimas“. Kaip minima Kultūros paveldo departamento įžanginiame tekste, atsinaujinimas – žydų gyvenimo ir praktikos dalis. Žydai nuolat remiasi praeitimi, tik naujais būdais – taip gyvenimui suteikiamas nuolatinių pokyčių jausmas, tačiau ir užtikrinamas tęstinumas. Kalbant apie atsinaujinimą svarbu pabrėžti tęstinumo jausmą. Paveldėjimas, perduodamas iš kartos į kartą, neprarandant tęstinumo jausmo, yra esminis tapatybės pamatas.
Suprasti atsinaujinimo sąvoką galima ir iš praeities „atgavimo“ perspektyvos. Žydų palikimas, paveldas, nepaisant skaudžios istorijos, išlikęs. Be jo negalėtume suprasti dabarties. Išliko daug objektų, kuriuos teko restauruoti, atstatyti, renovuoti ir saugoti, daugelis objektų dar laukia savo eilės. Puikus pavyzdys Švėkšnoje – sinagoga. Kasmet matome, kaip paveldas atgyja, pastatas, tarsi feniksas kyla iš pelenų. Reikia tik susitelkimo ir noro atkurti tai, ką kadaise kūrė mūsų bendrapiliečiai, mūsų ankstesnės kartos.
Šiemet, minint EŽKD, Švėkšnos muziejus kviečia susipažinti, o gal net prisiminti švėkšniškę, gimnazistę Sarą. Sara-Brainė gimusi 1917 m. kovo 1 d. Švėkšnoje Levitanų šeimoje. Mergina turėjo dar dvi seseris: Rochę ir Esterą, su kuriomis mokėsi Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje. Nuo 1924 m. gimnazija priklausė katalikiškai „Saulės“ draugijai, tačiau šis statusas netrukdė žydų vaikams čia mokytis. Susidarius žydų gimnazistų grupei, 1927–1940 m. religiją jiems dėstė atskiras mokytojas Jankelis Klipas.
Saros tėvas buvo gerai žinomas miško pirklys Sroelis Levitanas. Remiantis 1931 m. informacinės knygos „Visa Lietuva“ duomenimis, Švėkšnoje oficialiai veikė 37 įvairios įstaigos ir prekybos vietos. Leidinyje nurodoma, kad Sroelis Levitanas iš Švėkšnos užsiėmė miško medžiagos ir kuro gamyba. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos archyve išlikę dokumentai liudija, jog gimnazijos šildymui malkos buvo perkamos iš Levitano, Daukšos bei Endzelio.
Analizuojant skirtingų metų tarpukario laikotarpio telefonų knygų įrašus, galima gauti įdomios informacijos. Telefonai buvo viešosiose ir privačiose įstaigose, o namuose juos turėjo pasiturintys, svarbią vietą visuomenėje užimantys asmenys ar įstaigų vadovai. 1930 m. Švėkšnoje veikė 22 telefonai, vienas jų priklausė žydui Sroeliui Levitanui. 1935 m., 1938 m., 1939 m. telefonų knygos liudija, kad Švėkšnoje S. Levitanas tebegyveno ir paskambinti jam buvo galima telefono numeriu 15.
Projektą įgyvendina Šilutės Hugo Šojaus muziejus, finansuoja Kultūros paveldo departamentas ir Šilutės rajono savivaldybė.
Pranešimą parengė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus
Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė
monika.zasytiene@gmail.com, tel. 865757152.
