Šeštadienį Šilutės Hugo Šojaus muziejuje buvo gausu renginių, be lietuvininkų tarmės mokyklėlės užsiėmimo vyko ir žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos paskaita apie pajūrio ir pamario švyturius, o istorijos apie juos yra tikrai išskirtinės.

Susipažinome su septyniais unikaliais Klaipėdos krašto švyturiais, laivybos istorijos momentais, prekybos keliais, archeologiniais artefaktais, leidžiančiais spręsti, kad tuometinius Rytprūsius vandens ir sausumos keliais pasiekdavo įvairiausios prekės (madingiausi indai, porcelianas ir kt.), populiarios tuometinėje Europoje. Taip pat išvydome daugybę autentiškų švyturių fotografijų ir atvirukų, iš kurių labiausiai išsiskyrė Klaipėdos Baltasis švyturys, tarpukariu tapęs vienu iš Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simboliu.

Sužinojome, kad Kuršių marių bei Nemuno deltos švyturių paskirtis labai skyrėsi nuo pajūrio švyturių: Ventės rago ir Pervalkos švyturiai žymėjo pavojingas vietas ir anot lektoriaus, buvo skirti ne burlaiviams, ne krovinius gabenusiems laivams, o kurortinės epochos aukso amžiaus garlaiviams. Uostadvario švyturys buvo skirtas sielininkams ir rodydavo posūkį į Miniją, o iš jos – į Karaliaus Wilhelmo kanalą.

Dėkojame lektoriui už labai įdomią ir informatyvią paskaitą, nukėlusią į XIX – XX a. Rytprūsius ir vaizdžiai atskleidusią gyvenimo pajūryje ir pamaryje specifiką.