Macikų lageriai – unikalus, išskirtinės svarbos istorinės ir kultūrinės atminties objektas, reikšmingas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje persipynė abiejų totalitarinių režimų kalinimo struktūros. Čia tūkstančiai žmonių buvo laikomi žiauriomis sąlygomis, daugelis kalinių buvo pasmerkti kankinančiai mirčiai. Macikų lagerių istorija atskleidžia nacistinės Vokietijos ir SSRS totalitarinių režimų antihumanišką nusikalstamą veiklą.

Nacistinis laikotarpis

1941 m. Macikuose įkurta nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovykla veikė iki 1944 m. Iš pradžių ji vadinosi „Stalag 331“, vėliau pervadinta į „Stalag 1C Heydekrug“, dar vėliau – į „Stalag Luft VI Heydekrug“. Čia kalėjo Lenkijos, SSRS, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų sąjungininkų kariai. JAV karinės žvalgybos departamento duomenimis, stovykloje galėjo kalėti ne mažiau kaip 10 000 žmonių. 2011 m. Armalėnų k., po Žaliosios g. kelio danga, buvo rasta daugybė nacistinės Vokietijos stovyklos
karo belaisvių palaikų. 2020 m. atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota daugiau kaip 1 000 žmonių palaikų. Palaikai palaidoti šalia senųjų Macikų lagerių kapinių.

Sovietinis laikotarpis

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, Macikuose, buvusioje Vokietijos karo belaisvių stovyklos teritorijoje, sovietai įkūrė:

1. vokiečių ir jų sąjungininkų karo belaisvių lagerį Nr. 184, veikusį 1945–1948 m. Kalinti vokiečiai, rumunai, vengrai, austrai, čekai, olandai, danai, lietuviai, kitų tautybių žmonės. 1946 m. lageris reorganizuotas ir pervadintas gydomuoju, į jį vežti sunkiai sergantys ir fiziškai išsekę karo belaisviai iš visų Lietuvoje esančių lagerių. Šiuo laikotarpiu mirė apie 500 žmonių;

2. GULAG‘o lagerį, kuris veikė 1945–1955 m. Čia buvo kalinami civiliai gyventojai, politiniai kaliniai, kunigai, taip pat moterys ir vaikai. Daugiausia kalėjo lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių. Žmonės GULAG‘o lageryje sovietų buvo kalinami už „kontrrevoliucinius nusikaltimus“ (pasipriešinimo dalyviai,partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, žmonės, pabėgę iš tremties). Lageryje kartu buvo laikomi ir kriminaliniai nusikaltėliai. 1948–1955 m. lageryje žuvo apie 450 žmonių.

GULAG‘o lageris turėjo padalinį Rusnės saloje, įkurtą 1951 m., jame kalėjo apie 200 žmonių. GULAG‘o lageris uždarytas1955 m. birželio 18 d. Po uždarymo bandyta sunaikinti belaisvių kapines – 1955 m. parengtas kapinių teritorijos melioravimo projektas. Nors melioravimo darbai nebuvo atlikti, vakarinę dalį kapų teritorijos ilgą laiką plovė ir ardė Šyšos upė. Šiaurinėje ir rytinėje kapinių dalyje ganėsi gyvuliai, žemę arė traktoriai. XX a. antroje pusėje kapų dalies teritorijoje pastatyti gyvenamieji namai. Šiuo metu vykdomi randamų GULAG‘o laikotarpio masinių kapaviečių archeologiniai tyrimai.

Tai, kas išliko

Šiandien Macikų lagerių kompleksą sudaro: lagerių vieta, karceris, belaisvių kapai, pirtis ir galbūt kareivinių pastatas. 1993 m. tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šilutės skyriaus iniciatyva buvusiame karcerio pastate įrengtas Macikų lagerio karceris-muziejus, nuo 1995 m. tai – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus filialas. 2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Macikų lagerių sutvarkymo ir įamžinimo planui.

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva užsakyti reikminiai tyrimai “Tamsiojo paveldo“ panauda Lietuvos atminimo kultūroje: Macikų lagerių atvejo tyrimas”. Konkursą laimėjo KU BRIAI mokslininkai, paraiška finasuojama iš Lietuvos mokslo tarybos. Šiuo metu vyksta istoriniai tyrimai, jies bus atlikti iki 2021 metų III ketvirčio.

 Macikų lagerių komplekso įatmintinimas Lietuvoje – „tamsiojo“ („nepatogaus“,„disonuojančio“) paveldo aspektas (dr. Hektoras Vitkus).

 Macikų lagerių kompleksas kaip daugianacionaliniu lygmeniu reikšmingas „konfliktų istorijos“ objektas (prof. dr. Vygantas Vareikis ).

 Macikų lagerių komplekso erdvinio-struktūrinio (su)tvarkymo galimybės ir artefaktinės medžiagos (pa)naudojimo šiame procese principai (dr. Edvinas Ubis).

 Macikų lagerių „atminties grupių“ ir joms būdingų naratyvų vaidmuo Macikų lagerių atminimo diskursuose Lietuvoje ir kitose šalyse (dr. Justas Stončius).