Vienas iš būdų geriau pažinti kraštą yra domėjimasis jo gamtinėmis vertybėmis. Šiuo požiūriu nepamainoma augalija ir gyvūnija. Pamario augmenijos pažinimas buvo neatsiejama Hugo Šojaus (Hugo Scheu, 1845–1937) gyvenimo dalis.
Šojus mokydamasis Klaipėdos aukštesniojoje mokykloje susipažino su pažinimo ir piešimo mokytoju Ernstu G. J. Valdhaueriu (E. G. J. Waldhauer, apie 1818–1883), kuris jį paskatino domėtis augalais ir gyvūnais.
Baigęs mokyklą botanikos mokėsi savarankiškai, pagal galimybes augalus rinko ir stebėjo visur, kur tik teko gyventi ar apsilankyti kelionių metu: Lapynų, Lėbartų, vėliau Šilokarčemos (Šilutės) dvarų apylinkėse, Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Norvegijoje ir net tolimajame Egipte.
Lėbartų ir Šilutės dvaruose H. Šojus saugojo nuolat pildomą Klaipėdos krašto augalų ir gyvūnų rinkinį. Neaiškius radinius siuntė į Karaliaučių žinovams, kad šie pateiktų tikslesnius apibūdinimus. Jis užmezgė glaudesnes pažintis su botanikais ir zoologais, dalyvaudavo kasmetiniuose Karaliaučiaus botanikų ir kitų mokslinių draugijų susirinkimuose, kvietė mokslininkus į savo namus ir sudarydavo tinkamas sąlygas atlikti tyrimus.
Šiandien Šilutės Hugo Šojaus muziejaus saugomose kolekcijose yra 117 vnt. ginklų, 32 vnt. gyvūnų ragų, 547 vnt. gyvūnų iškamšų bei kiaušinių eksponatų. Herbariumo rinkinį sudaro 1061 lakštas su augalais. H. Šojaus kauptas herbariumas yra seniausias išlikęs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Prūsų Lietuvos augalų rinkinys. Vertinant Lietuvos mastu tai trečias pagal senumą rinkinys po Vilniaus universiteto herbariumo (XVIII a. pabaigos ir XIX a.) ir Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto augalų rinkinio (XX a.).