Muziejaus publikacijos
2025-03-26

DR. HUGO ŠOJUS – VALDININKAS, MUZIEJININKAS, VISUOMENĖS IR KULTŪROS VEIKĖJAS

XIX a. pab. – XX a. vid. Šilutės miesto istorija neatsiejama nuo dvarininko, valstybės tarnautojo, aktyvaus visuomenės ir kultūros veikėjo, mecenato bei pirmojo privataus muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjo Hugo Šojaus asmenybės. Tai buvo plačių interesų, energingas ir nepaprastai veiklus žmogus, palikęs ryškų pėdsaką krašto ekonominiame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime. Jo iniciatyvos prisidėjo prie Šilutės miesto augimo, istorinio paveldo išsaugojimo ir kultūros puoselėjimo.
Daugiau
2025-03-26

Karaliaus Vilhelmo kanalas

Karaliaus Vilhelmo kanalas, Klaipėdos kanalas, vienintelis dirbtinai sukurtas vandens kelias Lietuvoje, Klaipėdos ir Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje. Kelias jungia Miniją su Kuršių mariomis. Ilgis 24 km, plotis 22–30 m, gylis 2,3–3,6 m. Prasideda 18 km nuo Minijos žiočių, ties Lankupiais. Eina į šiaurės vakarus. Baigiasi Malkų įlankoje, Klaipėdos pietiniame pakraštyje . Klaipėdos kanalą papildė sureguliuotas Minijos žemupys (ištiesinti upės vingiai, protaka į Atmatą ir kita) .
Daugiau
2025-03-10

JUOZAS KARVELIS (1934-04-18 – 2018-04-12)

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva švęs 35-erius Nepriklausomybės metus. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais vadinami ne visi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, o tik tie, kurie 1990 m. kovo 11-ąją vardinio balsavimo metu „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“
Daugiau
2025-02-19

Kaip žuvo savanoris naumiestiškis Rabinzonas Leizeris

Prieš praėjusių metų vasario 16-tą – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – buvo paskelbtas pasakojimas apie Liudviką Stankų, apie vieną iš esančių tame sąraše. Jame paminėta tikėtina jo Amžino poilsio vieta Gardamo kapinėse. Šiais metais galima prisiminti kitą iš minėtame paminkle įrašytųjų Amžinos šlovės sąrašo.
Daugiau
2024-11-11

XIX a. Vilniaus grožis viliojo to meto fotografus 

Šilutės H. Šojaus muziejus iš Lietuvos kultūros tarybos gavo finansavimą projektui „K. Brandelio 1875 m. Vilniaus nuotraukų rinkinio „Souvenir de Vilna“ viešinimas – leidyba ir paskaitos“ ir rengia spaudai šį ledinį.
Daugiau
2024-11-07

Kas jis K. Brandelis, nuotraukų rinkinio „Souvenir de Vilna“ autorius?

Jau buvo skelbta, kad Šilutės H. Šojaus muziejus iš Lietuvos kultūros tarybos gavo finansavimą projektui „K. Brandelio 1875 m. Vilniaus nuotraukų rinkinio „Souvenir de Vilna“ viešinimas – leidyba ir paskaitos“ ir rengia spaudai šį ledinį.
Daugiau
2024-11-07

Kaip Vilnių ir Šilutę sieja fotografijų albumas „Souvenir de Vilna“. I dalis

Ne vienas yra girdėjęs, kad Šilutės H. Šojaus muziejuje saugoma daug unikalių eksponatų. Tęsdami dvarininko Hugo Šojaus pradėtas tradicijas, muziejininkai didžiausią dėmesį skiria šių vietų praeitį liudijantiems daiktams. Jie vienaip ar kitaip pasakoja apie Mažosios Lietuvos, ar kiek plačiau, – Rytų Prūsijos praeitį.
Daugiau
2024-10-10

FOTOGRAFIJŲ PARODA „ZIVAI. NEPAMIRŠTI“ (II dalis).

Anksčiau rašėme, kad Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „ZIVAI. NEPAMIRŠTI“, kuriuo siekiama parodyti, kad Švėkšnoje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausi žydų bendruomenė, kūrusi ir kėlusi miestelio ekonominę, socialinę ir kultūrinę vertę.
Daugiau
2024-09-06

Mykolas Rionikeris ir Žemaičių Naumiestis

Jau buvo minėta, kad Žemaičių Naumiestis, seniau žinomas kaip Nowe Miasto, palyginus su kitomis gretimomis Lietuvos Vakarų krašto gyvenvietėmis, radosi palyginti vėlai. Tokią išvadą galima daryti panagrinėjus senuosius žemėlapius. Tačiau jau nuo XVIII a. vidurio vystymasis ima labai smarkiai spartėti. Aiški data, kurioje labai konkrečiai minimas Naumiestis yra 1750 m. rugpjūčio 31 d. Dievo malone Lenkijos – Lietuvos karaliaus Augusto III suteikta privilegija Naumiesčiui rengti turgus ir jomarkus. Apie tai kalbėta straipsnyje „Kaip radosi naujas miestas senų gyvenviečių apsuptyje“. Šis valdovo aktas liudija, kad čia jau gyventa nemažai žmonių ir jų veiklą reikėjo pradėti valstybiškai reglamentuoti.
Daugiau
2024-08-05

ŠVĖKŠNOJE RENKAMAS HERBARIUMAS

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „ZIVAI. NEPAMIRŠTI“. Projektu siekiama parodyti, kad Švėkšnoje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausi žydų bendruomenė, kūrusi ir kėlusi miestelio ekonominę, socialinę ir kultūrinę vertę. Tačiau pagrindinė projekto idėja – paminėti jau dabar vienintelio Holokaustą išgyvenusio švėkšniškio 100-ąjį jubiliejų. Projektą finansuoja VšĮ Geros valios fondas ir Šilutės rajono savivaldybė.
Daugiau
2024-03-29

APIE KARO METAIS NAUMIESTYJE GYVENUSIĄ ŽYDAITĘ ANIKĘ

Toks Žemaičių Naumiestis, kurį regime šiandien, vargiai ar būtų išaugęs be kadais čia apsigyvenusių žydų pastangų ir darbo. Jie statėsi būstus, kuriuose ne tik gyveno, bet ir prekiavo ar ką gamino.
Daugiau
2024-03-14

ŽYDŲ GELBĖTOJOS: KRAŠTIETĖS VIENUOLĖS

2022 m. Lietuvos Respublikos Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kuri ne atsitiktinai buvo pasirinkta kovo 15-ąja. 1966 m. kovo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu.
Daugiau
2024-02-26

Gardame palaidotas 1919 metų Nepriklausomybės kovų dalyvis…

Gražus ir labai aiškus pagarbos ženklas Žemaičių Naumiesčio centre stovi 1918 metų vasario 16-tos atkurtos Lietuvos valstybės laisvės gynėjams. Jį naumiestiškiai 1928 metais pastatė minėdami atkurtos Lietuvos valstybės dešimtmetį.
Daugiau
2023-11-29

TILŽĖS AKTAS

Lapkričio 30-oji minima kaip Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena. Ją į atmintinų dienų sąrašą savo nutarimu LR Seimas įtraukė 1998 metais, kuomet buvo minimas Tilžės akto 80-metis.
Daugiau
2023-05-12

KAI GYVENIMAI TAMPA ISTORIJA: KAZYS ALMINAUSKIS-ALMINAS

Švėkšnos muziejus tęsia jau tradiciniu tapusį pasakojimų ciklą „Kai gyvenimai tampa istorija“. Šį kartą pasakosime apie kraštietį kalbininką, lietuvių kalbos vardyno rinkėją ir tyrėją, profesorių Kazį Alminauskį-Alminą (1904–1986). Siekiant suvienodinti informaciją ir neapsunkinti teksto, straipsnyje bus naudojama pavardės forma Alminas, nors iki 1939 m. oficiali profesoriaus pavardė buvo Alminauskis.
Daugiau
2023-04-11

Kaip radosi naujas miestas senų gyvenviečių apsuptyje

Dviejų svarbių kelių susidūrime bei trijų upių – Šusties, Lendros ir Šelmens - santakoje esantis miestelis, iš visų šalia ar kiek toliau šiame krašte esančių gyvenviečių, turi šiuolaikiškiausią vardą – Žemaičių Naumiestis.
Daugiau
2023-03-14

NEPELNYTAI PAMIRŠTI: žydų gelbėtojai Šilutės rajone

2022 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino ir į atmintinų dienų sąrašą įrašė Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Žydų gelbėtojų diena pasirinkta kovo 15-oji, prisimenant Vilniaus universiteto bibliotekininkę Oną Šimaitę, 1966 m. kovo 15 d. tapusia pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas.
Daugiau
2023-02-01

Macikų lagerių patirtys žmonių atsiminimuose: Šilutės Hugo Šojaus muziejaus 2018–2020 metų etnografiniai tyrimai

Šilutės muziejus 2018-2020 m. suorganizavo 24 etnografines ekspedicijas, ieškodamas informacijos apie Macikų lageryje kalintus žmones. Ekspedicijų medžiagos apžvalga sudėta į straipsnį. Tekstas pirmąkart spausdintas 2022 m. žurnale „Lietuvos etnologija“ Nr. 22 (31).
Daugiau
2023-01-15

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis

2023 m. sausio 15 d. sukanka 100 metų, kuomet Lietuvos vyriausybė įvykdė gerai suplanuotą karinę akciją, geriau žinomą Klaipėdos krašto sukilimo pavadinimu. 1923 m. sausio 10-15 d. dėka aktyvios Kauno valdžios politikos bei tvirtai išreikštos nuostatos, esą Lietuva be Klaipėdos uosto ir krašto kaip kūnas be galvos
Daugiau
2022-09-13

SARA LEVITANAITĖ-FELDMAN

Tarpukariu Švėkšnoje visiems buvo žinomas miško pirklys Sroelis (Srolis, Izraelis, g. ~1886 m.) Levitanas. S. Levitanas turėjo 3 dukteris: Saros Brainės (g. 1917-03-01) ir Rochės (Rachelės, g. 1915-09-10) susilaukė su pirmąja žmona Šeina (Gitelsonaite). 1923 m. gegužės 3 d. 37-erių metų našlys Sroelis Levitanas vedė 37-erių metų Frumę Gavsonaitę iš Žemaičių Naumiesčio.
Daugiau
2022-09-01

VIENO NAMO ISTORIJOS PARODA „JONAS IR MARYTĖ: POPIERINĖ DĖŽUTĖ, PAUKŠTIS IR DEGTUKAI“

2017 m. Švėkšnos muziejaus muziejininkė gavo pranešimą apie nugriautą seną namą Švėkšnoje ir galimybę iš namo griuvėsių pasirinkti muziejui eksponatų. Namo griuvėsiai jau buvo pervežti į kitą vietą ir paruošti rūšiavimui: mediena bus supjaustyta malkoms, o visa kita bus išvežta į sąvartyną. Sąjūdžio laikų Lietuvos vėliava, vaistų buteliukai, daug smulkių daikčiukų... Rožančiai, škaplieriai, Brailio rašto knygos... Kvepalai, papuošalai, žaislai, degtukų dėžutės. Vaistų receptas su Kuktorovo Jono pavarde. Viena nuotrauka, puodelis, šaukštas. Kelioninė XX a. I pusės skrynia.
Daugiau
2022-07-23

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkų lokalizuotos pokario rezistentų atminimo ir žūties vietos Šilutės rajone

Daugiau
2022-02-15

Vasario 16-osios signatarai: 150-osios Kazimiero Stepono Šaulio gimimo metinės

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktį, verta prisiminti, jog tarp dvidešimties Vasario 16-osios akto signatarų buvo ir mūsų kraštietis, Žemaičių vyskupijai atstovavęs jos kapitulos kanauninkas, vėliau prelatas, apaštalinis protonotaras Kazimieras Steponas Šaulys (1872–1964). Steigiamojo Seimo narys, Krikščionių demokratų partijos narys, VDU profesorius. Šiemet minime 150-ąsias Kazimiero Stepono Šaulio gimimo metines.
Daugiau
2022-01-26

Dėl etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldinio simbolio

Siūlome susipažinti su Klaipėdos universiteto mokslininkų ©prof. dr. Vyganto Vareikio ir ©doc. dr. Silvos Pocytės 2019 metais parengta (2021 m. atnaujinta) studija, kuri buvo užsakyta Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo grupės.
Daugiau
2022-01-20

Švėkšnos muziejus: kai gyvenimai tampa istorija

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija (Švėkšnos muziejus) kasmet sulaukia solidaus skaičiaus dovanojamų eksponatų. Vienais metais jų būna daugiau, kitais – mažiau, būna, kad eksponatai papildo pagrindinį arba pagalbinį fondus, tačiau šis straipsnis ne apie skaičius, o apie žmones.
Daugiau
2021-12-17

Tamsusis paveldas: memorialai ir Macikų lagerių atvejis

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikai tęsia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG’o lagerių objektų komplekso priemonių viešinimo bei komunikacijos krypčių pristatymo darbus.
Daugiau
2021-12-15

Pagėgių karo belaisvių stovykla „Oflager 53“

1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo II Pasaulinis karas. Į nelaisvę buvo paimta daugybė karių. Nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga sukūrė karo belaisvių ir internuotųjų lagerių sistemą. Per 1941–1944 metus Vokietijoje ir jos okupuotose šalyse buvo įsteigta 211 „oflagų“ ir „stalagų“, kuriuose kalėjo 33 tautybių karo belaisviai . Žodis „stalag“ yra vokiško pavadinimo „Stammlager für kriegsgefangene Mannschaften und Unteroffiziere“ trumpinys, nurodantis, kad tai yra karo belaisvių eilinių ir puskarininkių stovykla.
Daugiau
2021-12-09

Macikų lagerių „atminties grupės“ ir joms būdingi naratyvai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikai tęsia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG'o lagerių objektų komplekso priemonių viešinimo bei komunikacijos krypčių pristatymo darbus. Šį kartą pristatome KU BRIAI mokslo darbuotojo Dr. Justo Stončiaus mokslinį straipsnį „Macikų lagerių „atminties grupės“ ir joms būdingi naratyvai“.
Daugiau
2021-10-26

Nelengva Naumiesčio progimnazijos pradžia su dūmais

1921 m. liepos 1 dieną Švietimo ministerija davė leidimą Naumiesčio valsčiaus valdybai atidaryti vidurinę keturklasę mokyklą. Nepaprasti tai buvo pirmieji keleri mokslo metai: mokytojams trūko atlyginimų, mokymo priemonių, tinkamų ugdymo procesui sąlygų.
Daugiau
2021-10-19

Kuo unikalus penktasis Lietuvos etnografinis regionas

Penktadienį, spalio 15 d., Šilutės H. Šojaus muziejuje vyko konferencija „Penktojo regiono tapatybė – išskirtinumas ir unikalumas“. Ji buvo skirta...
Daugiau
2021-09-21

Jaunuomenės mokymas Žemaičių Naumiestyje ir netikėtas atradimas

Kaip žinia, 2021 metai Žemaičių Naumiesčio gimnazijai (o ir pačiam miesteliui tai svarbu) ypatingi – minimas 100 metų gyvavimo jubiliejus. Grupei vietos šviesuolių ėmusis iniciavus 1921 m. liepos 1 dieną Švietimo ministerija davė leidimą Naumiesčio valsčiaus valdybai atidaryti vidurinę keturklasę mokyklą.
Daugiau
2021-04-02

Mažosios Lietuvos Velykų tradicijos

Šiemet bus antrosios Velykos, kurias sutiksime karantine. Nors negalime aplankyti artimųjų ir pilnavertiškai puoselėti savųjų tradicijų, prisiminkime, kaip šią šventę anksčiau švęsdavo mūsų tėvai, seneliai ir kiti protėviai, Mažosios Lietuvos gyventojai.
Daugiau
2021-03-11

Kelias į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą

Kovo 11-oji yra viena svarbiausių Lietuvos valstybės istorijos datų. Šiais metais sukanka 31 metai, kai Lietuva, pirmoji iš SSRS okupuotų kraštų, paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę.
Daugiau
2021-02-24

Ką sudėjo Benediktas Orentas į Naumiesčio istoriją

Naumiestiškiai, ypač vyresnės kartos, žino, kokią plačią kultūros vagą šiame miestelyje yra išvaręs nuo praėjusio amžiaus šešto dešimtmečio Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje istorijos mokytoju dirbęs Benediktas Orentas.
Daugiau
2021-02-22

Šilokarčemos (Šilutės) istorija

Šiemet Šilutė švenčia gyvenvietės įkūrimo 510 metų jubiliejų ir miesto teisių suteikimo 80 metų jubiliejų. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minima gyvenvietės užuomazga, siejamas su 1511 metais išduota privilegija nuomoti karčemą šile.
Daugiau
2021-02-16

Šilutės kašto indėlis į 1918 m. vasario 16-ąją

1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos tautinės tarybos pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės Aktas yra vienas reikšmingiausių XX a. lietuviškų dokumentų. Akte buvo skelbiama, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių,
Daugiau
2021-02-16

Senosios Mažosios Lietuvos Užgavėnių tradicijos

iemet Užgavėnės minimos kartu su valstybės atkūrimo švente – Vasario 16 diena. Apie ją žinoma daug, didžiuojamasi paskelbtu dokumentu, bet ar yra žinoma, kaip tuo metu, kai jis buvo rengiamas, buvo įprasta švęsti Užgavėnes? Kadangi Šilutės kraštas priklauso Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui, straipsnyje pristatysime jo tradicijas.
Daugiau
2020-12-16

Macikų lagerių komplekso svarba „Tamsiojo paveldo“ požiūriu

Įgyvendinant Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG‘o lagerių objektų komplekso (1941-1955 m.) sutvarkymo koncepciją ir jos įgyvendinimo 2019-2024 m. veiksmų planą, Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojai atliko tyrimus užsienio valstybių archyvuose. Juose susipažino su saugomais dokumentais, memuaristika, įvairiais amžininkų liudijimais ir kitais šaltiniais, kurių pagrindu parengė mokslinius straipsnius.
Daugiau
2020-07-09

Macikų lagerių 2019 m. archeologinių žvalgymų ataskaita

2019 m. Šilutės r. sav., Macikų k., teritorijoje šalia H. Zudermano g. buvo atlikti nedestruktyvūs archeologiniai žvalgymai.
Daugiau
2020-06-23

Kai kupa kupolės per Kupoles

Nuostabus dabar metas… Saulė pačioje savo kelio viršūnėje, dienos pačios ilgiausios ir šviesiausios. Visa augalija klesti, veši, kupa. Tai vasaros saulėgrąža. Po jos gamta ima krypti į rudenį, tad privalu tą pakilimą atšvęsti, paminėti, kad būsimas derlius būtų gausus, sveikata gera, gyvenimas sėkmingas.
Daugiau
2020-05-07

Mažosios Lietuvos spauda. Senosios Šilutės spaustuvės

F.W. Sieberto spaustuvės pastatas.- ] Kn.: Sauliaus Stankevičiaus atvirukų kolekcija. Heydekrug Šilutės krašto istorija atvirukuose.- P.81  Gegužės 7 d. minėsime...
Daugiau
2020-04-10

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas...
Daugiau
2020-03-31

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio...
Daugiau
2020-03-19

Švėkšnos žydų bendruomenės įsikūrimo istorinės aplinkybės ir raida

Medinės Švėkšnos sinagogos. Atvirukas, leidėjas M. Sieff, XX a. pradžia. (Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija) Švėkšnos gyvenvietės kūrimasis Knygoje...
Daugiau
2020-01-15

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos

1920 m. vasario mėn. į Klaipėdos kraštą atvyko 21-asis Prancūzų šaulių pėstininkų batalionas su 650 šaulių, kurie buvo dislokuoti Klaipėdoje,...
Daugiau
2019-12-23

Adventas ir Kūčių naktis – mistiškiausias metų laikotarpis

Nuo pat Vėlinių tebesitęsia laikas, kai visa Žemė panirusi į Vėlių pasaulį, kai šį ir aną gyvenimą skiria tik plonytė...
Daugiau
2019-12-10

Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG`o lagerio kapinių inventorizavimo archeologinių ir istorinių tyrimų rezultatai

2019 m. liepos–lapkričio mėn. Šilutės Hugo Šojaus muziejus vykdė ir įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau LRVK) finansuotą projektą „Macikų nacistinės...
Daugiau
2019-10-10

Šilokarčemos (Šilutės) istorija

„Aš, Michaelis fon Švabenas (Michael fon Schwaben), Vokiečių ordino komtūras Klaipėdoje (Memel), pripažįstu ir skelbiu viešai tiems, kurie mano laišką...
Daugiau
2019-10-10

Rytų Prūsijos dvaras vakar ir šiandien

Rytų Prūsijos dvarai jų paskirtis Dėl specifinių istorinių aplinkybių Klaipėdos krašte klostėsi savita dvarų sistema, formavosi tam tikrais bruožais pasižyminti...
Daugiau
2019-10-09

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija

    Pirmas privatus muziejus Klaipėdos krašte   Muziejininkystės pradžia Šilutėje (buvusioje Šilokarčemoje) siekia XIX pab.–XX a. pr., kai 1889...
Daugiau
2019-09-10

Ekspedicija po Kintų seniūnijoje išnykusias gyvenvietes

2019 m. liepos 29 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Vietovardžių metų proga rinkdamas medžiagą apie išnykusias Šilutės rajono gyvenvietes, surengė ekspediciją...
Daugiau
2019-09-09

Tilžės aktą prisiminus

Jau daugelį metų praeityje siektos, taip pat ir įsivaizduotos Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vienybės vienu ryškiausių simbolių buvo ir tebėra...
Daugiau
2019-01-30

Vasario 16-osios akto reikšmė Lietuvai, Šilutei ir jos rajonui

1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos tautinės tarybos pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas yra vienas reikšmingiausių XX a. lietuviškų dokumentų. Akte buvo skelbiama,...
Daugiau
Close Menu