Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (1811–1886) ir Rozetės Cygler (Rosette Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje. H. Šojus atsekė savo giminės šaknis iki senelio. Johanas Šojus (Johann Christian Scheu (1770–1813)) dirbo Gumbinės muitinėje. Mirus antrajai žmonai, vedė klaipėdietę Aną Tercenbach (Anna Christina Terzenbach (1783–1848)), su kuria susilaukė 6 vaikų, tarp jų – dvarininko dr. H. Šojaus tėvo Arnoldo Karlo (Arnold Carlo (1811–1886)).
Dr. H. Šojaus tėvas mokėsi Klaipėdos miestiečių mokykloje, vėliau – Karaliaučiaus našlaičių seminarijoje. Atsisakęs mokytojo karjeros prekiavo mediena, įsigijo laivų, nusipirko namą bei didelį sklypą Klaipėdoje, Liepojos gatvėje, valdė ir viešbutį.
Hugo Šojus 1875 m. vedė laivininko ir pirklio dukterį Merę Džeinę (Mary Jane) (1856–1880). Santuokoje susilaukė 3 vaikų. Deja, pagimdžiusi jauniausiąjį sūnų Hugo, vos po šešių dienų Merė Džeinė mirė. Pats Hugo Šojus mirė 1937 m., sulaukęs 92 metų. Palaidotas Šilutės dvaro kapinėse.
Jauniausias sūnus Arnoldas Hugo (1880–1916) praktikavosi keliuose dvaruose, perėmė tėvo valdytą Lėbartų dvarą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo pašauktas į kaizerinę vokiečių kariuomenę. Žuvo prie Verdeno (Prancūzija). Palikuonių jis nepaliko.
Duktė Elena (Ellen Mary Jane (1879–1959)) ištekėjo už vokiečių mokslininko Valterio Rogovskio (Walteri Rogowski (1881–1947)), apsigyveno Jenoje, vėliau Achene (Vokietija), kur 1959 m. ir mirė. Palikuonių nepaliko.
Dvarininko H. Šojaus giminę pratęsė vyriausias jo sūnus Erichas Šojus (Erich Scheu (1876–1929)), Šilutės apskrities gydytojas, vedęs šveicarę, viešbučių savininko dukterį Helenę Hauser (1885–1975). Susilaukė trijų sūnų: Vernerio (Werner (1910–?)), Giunterio (Günther (1912–1998)) ir Hugo (1925–1944). Erichas Šojus mirė nuo plaučių uždegimo keliaudamas į Švediją. Palaidotas dvaro kapinėse.
Jauniausias jo sūnus Hugo, Antrojo pasaulinio karo metais kovojęs Vermachto gretose, žuvo Priekulėje (Latvija).
Vidurinysis sūnus Giunteris baigė Šilutės Herderio gimnaziją, vėliau Miuncheno universitete studijavo miškininkystę. Palaidotas Denclingene (Badeno-Viurtenbergo žemė).
Vyriausias Ericho sūnus ir Hugo Šojaus anūkas Verneris, po senelio mirties paveldėjęs dvarą, dirbo gydytoju Šilutėje. Po karo pasitraukęs į Vokietiją, tęsė gydytojo praktiką. Mirė kalėjime, iki tol čia parašė romaną „Birutė“ bei mokslinį darbą apie vokiečių kalinių elgseną. Dabartiniu metu Vokietijoje gyvena jo ir viduriniojo brolio Giunterio vaikai bei anūkai.
Šojaus marti ir Ericho Šojaus žmona Helenė Šoj kartu su vyriausiuoju sūnumi Verneriu iki 1944 m. gyveno Šilutės dvare. Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui persikėlė į Vokietiją. Mirė Borkumo saloje. Jos palaikai buvo sudeginti, o pelenai išberti į Baltijos jūrą, kurioje, kaip rašoma nekrologe, vietos randa ir tėviškės Šyšos upės vandenys.