Dailininkas ir grafikas Horstas Skodlerakas gimė 1920 m. Juknaičiuose, Šilokarčemos apskrityje (dabar Šilutės raj.). Gyvenime daug keliavęs ir matęs įvairių peizažų, savo įspūdžius jis išreiškė teptuku, pieštuku arba braižymo adata. Dėl labai individualios meninės išraiškos būdo visi šie peizažai tapdavo jo krašto gamtovaizdžiais.
Išlaikydamas savo ryšį su Klaipėdos kraštu, istorinės Vokietijos provincijos Rytų Prūsijos šiauriausia dalimi, po savo karinės tarnybos 1945 m. jis atvyko į Holšteino (Holstein) žemę ir 1964 m. galutinai apsistojo Travemiundėje (Travemünde), prie Liubeko (Lübeck) įlankos, kur kraštovaizdis labai panašus į tėviškės. Dailininko kelionės vedė į Italiją, Ispaniją ir į Rytus, tačiau Holšteinas (Holstein) liko jo antrąja Tėvyne. Čia tapytuose paveiksluose dažnai iškyla ir Šilutės apylinkių peizažai.
Taupiai atskleistas peizažas daugelyje Horsto Skodlerako darbų primena jo mokslus pas pirmąjį savo mokytoją, peizažistą Alfredą Partikelį (1888–1945) Karaliaučiaus Dailės akademijoje 1937–1939 metais. Vienus metus H. Skodlerakas dirbo liaudies mokyklos mokytoju Klaipėdos krašte. Po 1945 m. menininkas atvyko į Holšteiną ir su šeima gyveno Brodteno mieste Liubeko įlankoje. Tai buvo sunkus laisvai samdomo menininko laikas, tačiau buvo atrastas savas stilius, kuris sudarė meninės svarbos pagrindą ir išskyrė dailininką iš kitų.
1962–1963 m. „Villa Romana“ premija leido kūrėjui ilgą laiką praleisti Toskanoje. 1964 m. jis tapo Kylio meno mokyklos dėstytoju. Horstas Skodlerakas mirė Liubeke 2001 m. Įvertinta, kad jis piešė vaizdingai, bet nerealistiškai. Tačiau jis visada piešė „savo“ peizažą.
100-ojo gimtadienio parodoje apžvelgiami visi menininko darbai, pradedant Rytų Prūsija ir baigiant naujausiais kūriniais.
