Sąjūdį bendrąja prasme galima apibrėžti kaip lietuvius tautiniu pagrindu sutelkusį reiškinį, tautinio atgimimo judėjimą, vykusį 1988-1990 m. 1988 m. susikūrusi visuomeninė organizacija – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – suvienijo paskiras jau veikusias žmogaus teisių, nacionalinės kultūros gynimo, aplinkosaugos iniciatyvas.

LPS vadovaudamasis demokratijos ir viešumo principais, pradžioje siekė spartinti kultūrinį, socialinį, ekonominį ir politinį persitvarkymą Lietuvoje. Pradinės Sąjūdžio programos metmenys atitiko M. Gorbačiovo perestroiką. Nuo 1989 m. vidurio pagrindiniu jo tikslu tapo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. 1990 m. kovo 11 d. Aktu paskelbus apie Lietuvos valstybės atkūrimą, Sąjūdis atliko savo misiją.

Vienoks Sąjūdis buvo centre, Vilniuje, kitoks – regionuose. Ten nebuvo vykdoma didžioji politika ar priimami esminiai, lemiami sprendimai. Viena svarbiausių regionų sąjūdiečių politinės veiklos sferų buvo įvairių masinių akcijų, piketų ar mitingų organizavimas. Vietos Sąjūdžio organizacijos daug prisidėjo telkiant paramą Sąjūdžio kandidatams rinkimuose – tiek į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą, tiek rinkimuose į LTSR AT.