1989 m. vasara Lietuvos gyventojams dažniausiai siejasi su neišdildomu įvykiu – „Baltijos keliu“. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo 620 km ilgio gyvąją grandinę, kuria trijų Baltijos valstybių Tautos, sujungdamos Vilnių, Rygą, Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline, surengė simbolinį referendumą ir susikibusios rankomis kiekviena savo ir kartu 2 milijonų žmonių apsisprendimu nutiesė kelią į Nepriklausomybę.

Prie šios akcijos prisijungė ir Šilutiškiai. Jiems buvo paskirta vieta kelyje iš Panevėžio į Pasvalį. Nuo Šilutės Sąjūdžio būstinės pajudėjo 21 autobuso kolona. Prie Šiaulių įsijungė melioratorių 12 autobusų kolona, taip pat rajono kitų organizacijų transportas, bei pavieniai asmenys. Manoma, kad iš viso dalyvavo apie 3-4 tūkst. Šilutės rajono gyventojų.

„Baltijos kelio“ akcija sukėlė didelį atgarsį – Molotovo–Ribentropo pakto padarinių panaikinimas ir trijų Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo klausimas peržengė Lietuvos ir SSRS ribas ir atsidūrė tarptautinės bendruomenės akiratyje. Po šios akcijos plintanti tarptautinė parama privertė 1989 m. gruodžio mėn. SSRS liaudies deputatų suvažiavimą, nors su tam tikromis išlygomis, pripažinti, kad Molotovo–Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei, kad Baltijos valstybių suverenitetas buvo neteisėtai sutryptas. Slaptųjų protokolų pasmerkimas padidino Lietuvos, Latvijos ir Estijos galimybę atkurti nepriklausomybę, paskatino demokratinių procesų plėtrą Rytų Europos šalyse bei pačioje Sovietų Sąjungoje.