Paroda „ZIVAI. NEPAMIRŠTI“ skirta paminėti Holokaustą išgyvenusio švėkšniškio Naftalio Zivo 100-ąjį jubiliejų. Parodos pavadinimas gali būti traktuojamas dvejopai: „Zivai. Nepamirštì“ – tai tarsi žinutė, kad mes nepamiršome kadaise gyvenusių šalia ir „Zivai. Nepamir̃šti“ – tai tarsi įsipareigojimas nepamiršti istorijos.
Parodą sudaro 20 darbų:
4 vnt. 42 x 52 cm;
6 vnt. 33,5 x 33,5 cm;
10 vnt. 31,5 x 22,5 cm.
Naftalis Zivas gimė 1924 m. spalio 25 d. Švėkšnoje, šeimoje augo 5 vaikai. Tėtis Mošė, šeimai priklausiusiame name Liepų a. 23, prekiavo audiniais ir rūbais. Vidiniame kieme šeima turėjo nedidelį vaismedžių sodelį, augino vaisius ir daržoves. Naftalis iki šiol prisimena, kad vienas skaniausių dalykų vaikystėje būdavo mamos kepta duona su ką tik iš daržo nuskintu agurku.
Iš 7 asmenų Zivų šeimos Holokaustą išgyveno tik Naftalis ir jo sesuo Libė. Nei vienas jų po karo į Švėkšną gyventi nebegrįžo: Naftalis išvyko į Australiją, Libė kurį laiką gyveno Vilniuje, vėliau išvyko į Izraelį.
Mintis, įprasminti Švėkšnoje gyvenusių Zivų atminimą, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijos muziejininkei Monikai Žąsytienei kilo bendraujant su fotografe Dovile Dagiene ir VU Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Radvile Rimgaile-Voicik. Projekto metu sukurta fotografijų paroda, prie kurios surinktas herbariumas su išsamia informacija, o vietos, kur buvo fiksuojami vaizdai ir renkami augalai (herbariumas) glaudžiai susijusios su Zivų šeima.
FOTOGRAFIJŲ PARODA
Pasak parodos autorės Dovilės Dagienės: „Trumpai tariant, chlorofilo procesas yra augalo blukinimo procesas, atliekamas saulės šviesoje. Blunka ne tik augalai, bet ir atmintis…“
- Dagienės kurtos parodos „ZIVAI. NEPAMIRŠTI“ darbuose augalų lapai buvo naudojami kaip medžiaga, ant kurios perkeliamas atvaizdas. Iš įrėmintų lapų į mus žvelgia Švėkšnos žydų bendruomenės nariai, Zivų šeimos nariai. Archyvinė vaizdinė medžiaga, panaudota fotografijų parodoje, saugoma Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijoje, asmeniniame Zivų šeimos albume (Australija).
Chlorofilas yra ypatingas pigmentas. Jis padeda lapuose vykti gyvybiškai svarbiems fotosintezės procesams, kurių fizika labai domina mokslininkus. Ir čia, vėlgi, yra daugiau, nei galime matyti plika akimi. Chlorofilo atspaudų procese negatyvai gali visiškai išblukti per ilgai apšviečiant lapą.
HERBARIUMAS
Herbariumas – sudžiovintų ar tirpaluose fiksuotų augalų, grybų, kerpių, dumblių rinkinys. Šiandien individualus herbariumo rinkinio pavyzdys vis dažniau įvertinamas kaip komunikacijos priemonė, turinti ne tik mokslinės, bet ir etinės, istorinės, kultūrinės reikšmės. Labai svarbus herbariumo pavyzdžio elementas – etiketė, kurioje užrašomas augalo pavadinimas (dažniausiai lotynų kalba), augalo radavietė, augavietė, rinkęs (lot. legere) ir aprašęs (lot. determinare) asmuo, rinkimo data.
Švėkšnos herbariumas buvo renkamas namo kieme, kuris kadaise priklausė Zivų šeimai ir vietose, kurios artimai susijusios. Jo sudarytoja dr. Radvilė Rimgailė-Voicik dėsto Vilniaus universitete, daug dėmesio skiria sporinių induočių biologijai ir populiacijų struktūrai, domisi mokslo istorija. Pasak mokslininkės „Augalai moka prisiminti ir padeda mums pajusti, atpažinti metų laikus, susieti ir geriau prisiminti pasikartojančius įvykius. Kol kas per mažai žinome kaip augalai prisimena kada reikia žydėti, o kada – mesti lapus. Dauguma mokslinių eksperimentų, susijusių su augalų atmintimi, siekia išsiaiškinti jų gebėjimą prisitaikyti prie streso. Neaišku kodėl,kokia augalų populiacijos dalis ir kaip ilgai išlaiko atmintį apie stresą – pastebėta, kad daugelis jų, tikėdamiesi sausros, prasčiau auga, subrandina mažiau sėklų. O sausrai užėjus tikriausiai gali perspėti užmaršius, rizikuoti mėgstančius kaimynus.“
Parodos kuratorė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkė Monika Žąsytienė.
Projektą finansavo VšĮ Geros valios fondas ir Šilutės rajono savivaldybė, įgyvendino Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija.
