Šilutės Hugo Šojaus muziejuje saugoma etnografinių daiktų kolekcija pradėta kaupti dar XIX a. pabaigoje, kada Šilokarčemos senąjį dvarą įsigijo iš Klaipėdos kilęs dvarininkas Hugo Šojus. Pasakojama, jog būtent etnografinė kolekcija pirmajame privačiame Klaipėdos krašto muziejuje buvusi didžiausia ir unikaliausia.
1928 metų dienraštyje „Lietuva“ (sausio 4 d., Nr. 3 (2681) minima: „(…) didelėje salėje tai jau visas komplektinis etnografijos archeologijos muziejus. Senasis d-ras Šojus rūpestingai čia pririnko daugybę lietuvių etnografijos daiktų. Didelė senovinė spinta stovi pilnutėlė prikrauta senoviškų moterų ir vyrų drabužių. Čia yra originalus nuotakos vainikas su kuodu ir šiaip įvairių moterų ir merginų galvos puošmenų, vestuvininkų trišakis papuošalas, ypatingai vyriška ausinė kepurė, žali ir margaspalviai sijonai (tarp jų vienas marginis 200 metų sijonas, visai moderniškas ir mūsų laikams atrodąs), marginiai apsiaustai be rankovių (pelerinos), įvairūs diržai prie marginių vyriškų ir moteriškų drabužių, vyriškos ir moteriškos rudinės, skaros ir skepetaitės, gražiausių ornamentų raštai, kuriais galvos senovėje raišiota, žiurstai, kojinės, naginės ir kita. (…) “ Gausioje H. Šojus surinktoje etnografinėje kolekcijoje buvę baldų, įvairių buityje naudotų rakandų, darbo įrankių, moterų bei vyrų drabužių, audeklų ir audinių rinkinių, aprangos detalių, apšvietimo prietaisų…
1944 metais dvaro patalpose įsikūrus Raudonajai armijai, didžioji dalis etnografinės kolekcijos dingo arba buvo sunaikinta. Šilutės Hugo Šojaus muziejus didžiuojasi išsaugotais tik Mažajai Lietuvai būdingais kaltiniais bei mediniais mergvakario sietynais, unikaliomis šimtaraštėmis ir tekstinėmis juostelėmis, tik šio krašto moterų kostiumo gražiausia dalimi – delmonais, darbo įrankiais, baldais, tekstilės darbais ir dar daug kitų etnografinių daiktų, kurie kuo puikiausiai atspindi lietuvininkų etninės kultūros tradicijas ir jų gyvensenos ypatumus.