Lietuvininkų tarmės mokyklėlė – edukacinių pamokų ciklas, kuriuo siekiama, kad lietuvininkų tarmė taptų gyvuoju paveldu, stiprinant etnografinio Mažosios Lietuvos regiono identitetą, kadangi šis regionas demografiškai smarkiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu – daugelis gyventojų patyrė genocidą arba buvo priversti emigruoti. Labiausiai procesas paveikė šio krašto lietuvininkų (kalbininkų vadinama vakarų žemaičių) tarmę, kurią nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija – UNESCO apibrėžia, kaip vieną iš valstybės saugotinų nematerialaus kultūros paveldo rūšių. Gyvenantiems etnografinėje Mažosios Lietuvos teritorijoje, ypatingai svarbu ar tarmė liks tik paveldu (kiekvienais metais gyventojų, kalbančių lietuvininkų tarme mažėja, 2012 m. jų būta 104, 2014 – 96, šiuo metu 70), ar taps gyvąja tradicija. Svarbus pasiekimas – 2023 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro kuriamame Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade lietuvininkų tarmės perdavimas įrašytas kaip nacionalinė vertybė ,,Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė ir kitos veiklos“. Susitikime lietuvininkų tarmės mokyklėlėje nuo kovo mėnesio.
