1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo SSRS, pasaulis delsė ją pripažinti, o okupacinės sovietinės administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Buvo vykdoma ekonominė blokada, įvestos sankcijos ir planuojamas valstybinis perversmas, kuriuo galutinai būtų sužlugdyta nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja.
1991 m. sausio 8 d. prosovietiniams aktyvistams nepavykus įsiveržti į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus, perimti valdžią buvo pasitelktos sovietinės karinės pajėgos. Sausio 10–12 dienomis SSRS kėsinosi į svarbiausius Lietuvos valstybingumo, strateginius ir infrastruktūros objektus, tikėdamasi visiškai perimti jų kontrolę ir ilgainiui atkurti Komunistų partijos politinę valdžią Lietuvoje. Nusitaikyta į Krašto apsaugos departamento skyrius, buvo užimti šios institucijos pastatai Alytuje, Šiauliuose, Kaune. Užgrobtas Vilniaus geležinkelio mazgas, karine technika blokuojami tarpmiestiniai keliai. Svarbiausios valstybingumo institucijos Vilniuje netrukus tapo pagrindiniais agresorių taikiniais.
Tuomet Lietuvos Sąjūdis pradėjo organizuoti žmonių budėjimą. Lietuviai iš įvairių šalies kampelių vyko į sostinę ginti savo nepriklausomybės. Sausio 11 d. Lietuvos Respublikos savanoriai Aukščiausiosios Tarybos rūmuose davė priesaiką. Tačiau sovietinės armijos kareiviai jėga užėmė Spaudos rūmus, televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Perėmus žiniasklaidos objektus, netrukus buvo pradėta organizuoti okupantų propagandinė veikla, skleidžiama melaginga informacija. Saugodami svarbiausius objektus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjai agresorius pasitiko su malda ir dainomis, į kurias buvo atsakyta kulkomis ir tankų judėjimu. Bet, kaip kartojo laisvės gynėjai, „Laisvės troškimo su tankais nesutraiškysi“. Svarbiausia tomis dienomis buvo žmonių susitelkimas. Vienybės simboliu tapo Nepriklausomybės aikštė, kurioje prie laužų dieną ir naktį budėjo iš visos Lietuvos atvykę žmonės.
1991 m. sausio 13 d. sovietinei armijai ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, televizijos bokštą, žuvo 14 nepriklausomybės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. Nors dalinė žiniasklaidos kontrolė ir buvo prarasta, tačiau svarbiausias nepriklausomos Lietuvos valstybingumo simbolis – Aukščiausioji Taryba – išsaugota. Kasmet Sausio 13-oji mums primena iškovotą pergalę – Lietuvos Nepriklausomybę, Laisvės gynėjus, ir stiprina tikėjimą Lietuvos ateitimi.
