Tarpukariu Švėkšnoje visiems buvo žinomas miško pirklys Sroelis  (Srolis, Izraelis, g. ~1886 m.) Levitanas. S. Levitanas turėjo 3 dukteris: Saros Brainės (g. 1917-03-01) ir Rochės (Rachelės, g. 1915-09-10) susilaukė su pirmąja žmona Šeina (Gitelsonaite). 1923 m. gegužės 3 d. 37-erių metų našlys Sroelis Levitanas vedė 37-erių metų Frumę Gavsonaitę iš Žemaičių Naumiesčio. Santuoką įtvirtino Žemaičių Naumiesčio rabinas Leizeris Zeligas Šapiro.[1] 1925 m. rugpjūčio 12 d. su antrąja žmona Frume susilaukė dukters Esteros.

Analizuojant skirtingų metų tarpukario laikotarpio telefonų knygų įrašus, galima gauti įdomios informacijos. Telefonai buvo viešosiose ir privačiose įstaigose, o namuose juos turėjo pasiturintys, svarbią vietą visuomenėje užimantys asmenys ar įstaigų vadovai. 1930 m. Švėkšnoje veikė 22 telefonai, vienas jų priklausė žydui Sroeliui Levitanui. 1935 m., 1938 m., 1939 m.telefonų knygos liudija, kad Švėkšnoje S. Levitanas tebegyveno ir paskambinti jam buvo galima telefono numeriu 15.

Remiantis 1931 m. informacinės knygos „Visa Lietuva“ duomenimis, Švėkšnoje oficialiai veikė 37 įvairios įstaigos ir prekybos vietos. Leidinyje nurodoma, kad Sroelis Levitanas iš Švėkšnos užsiėmė miško medžiagos ir kuro gamyba.

Šalia Švėkšnos gyvenęs Jonas Rauktys pasakojo dirbęs pas Levitaną rąstų plukdytoju. Pirklys pirkdavo mišką, organizuodavo medžių kirtimą, jų vežimą, plukdymą Ašvos ir Minijos upėmis į Klaipėdą ir Gargždus perdirbti. Pasak J. Raukčio, Levitanas buvęs sąžiningas ir dėl užmokesčio su juo problemų darbininkai niekada neturėdavę. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos archyve išlikę dokumentai liudija, jog gimnazijos šildymui malkos buvo perkamos iš Levitano, Daukšos bei Endzelio.

1937 m. Švėkšnos „Saulės“ gimnaziją baigė S. Levitano dukra Sara Brainė Levitanaitė. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje žydų vaikai įgydavo pasaulietinį išsilavinimą. Nuo 1924 m. ši mokymosi įstaiga priklausė katalikiškai „Saulės“ draugijai, tačiau šis statusas netrukdė žydų vaikams čia mokytis. Susidarius žydų gimnazistų grupei, 1927–1940 m. religiją jiems dėstė atskiras mokytojas Jankelis Klipas.

Pasak paskutiniojo Švėkšnos grafo Aleksandro Pliaterio, „Tautiniu atžvilgiu mokiniai skirstėsi į dvi grupes: lietuvius ir žydus. Kadangi Švėkšnoje gyveno nemažai žydų, jiems buvo patogu siųsti savo vaikus į gimnaziją. Priešingai lietuviams, kurie labiau buvo linkę mokslan siųsti savo sūnus, negu dukteris, Švėkšnos žydai labiau mokė mergaites, kurių gimnazijoje buvo nemaža […].“

Kadangi pamokos gimnazijoje vykdavo ir šeštadieniais (šeštadieniais žydai švenčia šabą, kurio metu nedirbama), tarp Švėkšnos rabino I. Fortmano ir klebono J. Maciejausko buvo susitarimas, kad žydų vaikai šeštadieniais lankys gimnaziją, tačiau nuo darbo bus atleisti. Nepaisant šio susitarimo, žydų vaikai gimnazijoje mokėsi lygiomis teisėmis su visais: lankė chorą, dalyvavo sporto varžybose, vyko į ekskursijas. Lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis buvo baudžiami už prasižengimus, už blogą mokymąsi buvo paliekami mokytis toje pačioje klasėje, už gimnazijos nelankymą ar nemokėjimą už mokslą – braukiami iš sąrašų. Tėvai taip pat dalyvavo gimnazijos bendruomenės reikaluose.

Taigi, 1928 m. baigusi Švėkšnos pradžios mokyklos 4 skyrius, Sara (kai kur gimnazijos dokumentuose vardas nurodomas – Sorė)  kartu su seserimi Rachelė įstojo į Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos I klasę. Išlikęs 1936 m. Saros pažymėjimas rodo, kad mergina 7 gimnazijos klasę baigė pažymiais: tikyba – 5, lietuvių k. ir literatūra – 3, vokiečių k. – 4, prancūzų k. – 3, lotynų k. – 3, istorija su visuomenės mokslu – 3, filosofijos propedeutika – 4, geografija – 4, aritmetika – 3, algebra – 3, geometrija – 3, trigonometrija – 3, gamtos mokslai su higiena – 4, fizika – 3, paišyba – 3, dailyraštis – 3, darbeliai – 5, kūno kultūra – 3, muzika ir dainavimas – 4.

Sroelis Levitanas su savo antrąja žmona Frume ir dukterimi Estera dar prieš Antrąjį pasaulinį karą paliko Švėkšną – išvyko gyventi į Palestiną.

1938 m. gegužės 31 d. Saros sesuo Rachelė ištekėjo už Juliaus Baro (g. 1908-05-29, Linkuvoje) iš Pajūrio. Santuoką įtvirtino Žemaičių Naumiesčio rabinas J. M. Lesinas, liudininkais buvo Joselis Matusas ir Davidas Rabinavičius. (LVIA/1817/1/477). Šeima gyveno Pajūryje, neužilgo jiems gimė berniukas, kurį pavadino Hiršu. Švėkšniškis Naftalis Zivas pasakojo, kad Antrojo pasaulinio karo pradžioje Rachelė, su vaikučiu ant rankų, ieškodama prieglobsčio grįžo į savo gimtuosius namus Švėkšnoje, tačiau šeimos jau neberado. Moteris liko Švėkšnoje, kur sulaukė rudens ir 1941 m. rugsėjo 20 d. ji kartu su 2 metų sūneliu ir visais Švėkšnoje likusiais žydais buvo nužudyta netoli Inkaklių, Parubežio miške.

Baigusi gimnaziją, Sara įgijo vaistininkės profesiją. Karo metu Sara buvo Kaune, kur susipažino su savo būsimu vyru Ašeriu Feldmanu. Sara su Ašeriu buvo aktyvūs antifašistinio pogrindžio dalyviai Kauno gete. Vienos operacijos Kauno gete metu Sara Feldman buvo nužudyta. Ašeriui pavyko pabėgti, tačiau vėliau jis buvo sugautas nacių ir išsiųstas į koncentracijos stovyklą. 1944 m. pabaigoje Ašeriui ir vėl pavyko pabėgti, jam pavyko nusigauti į Izraelio žemę, kur priklausė Lehi nariams, kovojusiems už Izraelio nepriklausomybę. 1946 m. vienos operacijos metu Ašeris Feldmanas buvo sunkiai sužeistas ir netrukus mirė.

Informaciją parengė Šilutės Hugo Šojaus Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė