Lapkričio 18 d. 13 val. kviečiame į parodos „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ uždarymo renginį. Projekto vadovė Janina Armonaitė ne tik atsakys į visus susirinkusiųjų klausimus apie parodą, bet ir pakvies į šeimoms skirtą paskutinį edukacinį (nemokamą) susitikimą.

Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ (rež. Povilas Mataitis, dail. Dalia Mataitienė). Jo premjera įvyko 1989 m. liepos 15 d. minint Žalgirio mūšio 579-ąsias metines.

Parodoje pabrėžiamas buvusioje prūsų teritorijoje gyvenusių žmonių indėlis į lietuvių kultūrą ir raštiją. Kartografijoje iki XVIII a. pradžios Prūsijos hercogystės teritorijai priklausiusios baltų žemės buvo vadinamos senaisiais Prūsos žemių pavadinimais: Nadruva, Skalva, Semba, Barta, Galinda. 1547 m. čia pasirodė pirmoji lietuviška knyga, o 1653 m. – pirmoji lietuviškoji gramatika, Jonas Bretkūnas 1579-1590 m. pirmą kartą į lietuvių kalbą išvertė, o autorių kolektyvas 1735 m. išleido Bibliją. 1706 m. kunigas Jonas Šulcas parengė pirmąją pasaulietinio turinio lietuvišką grožinės literatūros knygą „Ezopo pasakėčios“, o Kristijono Donelaičio poema „Metai“ parašyta apie 1765-1775 m. yra žinomiausias lietuvių grožinės literatūros kūrinys, lyg didžiulis kalnas iškylantis tarp lietuviškų katekizmų, giesmynų ir pamokslų. XIX a. Karaliaučiuje ir ypač Tilžėje buvo spausdinamos lietuviškos knygos lotyniškais rašmenimis – katekizmai, nedideli traktatai, lietuvių literatūros klasikų veikalai, laikraščiai ,,Aušra“ ir „Varpas“, kuriuos lietuvių knygnešiai slapta pergabendavo per sieną ir platindavo Didžiojoje Lietuvoje. Tilžėje įsikūrė ,,Lietuvių literatūros draugija“, veikė kitos lietuviškos draugijos ir susivienijimai. Karaliaučiaus universitete veikė ,,Lietuvių kalbos seminaras“, kuriame Teologijos fakulteto studentai galėjo išmokti lietuviškai.

Ši Lietuvos, teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta kilnojamoji paroda muziejuje svečiavosi nuo spalio 14 d., o toliau ji savo kelionę pratęs iškeliaudama į Dovilų etninės kultūros centrą.ą