2019 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus rinkinius papildė nauji eksponatai, išsiskiriantys savo istorine bei menine verte, atspindintys svarbius įvykius ir pristatantys įvairius istorinius laikotarpius. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus rinkiniai papildyti 925 vnt. eksponatų: 473 vnt. pagrindinio fondo, 452 vnt. – pagalbinio. Iš jų 32 eksponatai pirkti, o kiti dovanoti, gauti iš archeologinių kasinėjimų.
Graži ir prasminga Šilutės Hugo Šojaus muziejaus idėja baigiantis metams rengti tradicinį draugų ir bičiulių vakarą ir padėkoti visiems, kurie prisideda prie muziejaus praturtėjimo muziejinėmis vertybėmis.
2019 m. muziejaus fondai pasipildė įdomiais spaudos leidiniais. Muziejus džiaugiasi iš Laimos Garbinčienės gavęs vertingų knygų. Norėčiau paminėti vieną iš jų – tai maldaknygė „Tamošaus iš Kempės keturos knygeles apie Pasekimą Kristaus prasto Draugbrolio lietuviškay išverstos ir išdrukkavotos Mete 1898“, išleista Jono Liudviko Sakučio leidykloje (Žiliai, Prūsija) 1898 metais ir spausdinta Kristupo Giedraičio spaustuvėje, Klaipėdoje. Tai viduramžių vokiečių teologo, vienuolio Tomo Kempiečio (Thomas a Kempis) populiarios knygos „Kristaus sekimas“ vertimas į lietuvių kalbą. Dar viena iš įdomesnių knygų yra mišknygė „Dr. Jono Jokubo Rambako, Apmastymai apie Diewo rodą dēl žmoniû iszganymo…“, spausdinta Kristupo Giedraičio leidyklos spaustuvėje (Opstainiai, Tilžės apskritis), išleista F. W. Sieberto leidyklos Klaipėdoje 1896 metais.
Raštijos rinkinį papildė Edmundo Armono dovanoti 1916 metais Juškaičių kaimo gyventojams išduoti pasai. Marina Kulčinskaja, gyvenanti ir dirbanti Švedijoje vertėja, aukcionuose perkanti istorinę, kultūrinę vertę turinčius daiktus ir dovanojanti juos muziejams, perdavė 1941 metų Kukoraičių gyvenvietės žemėlapį. 2019 m vasario 22 dieną Sauliaus Sodonio dėka Šilutės Hugo Šojaus muziejui saugojimui ir tyrinėjimui buvo perduotos 1988 metų rugpjūčio 25 dieną pradėtos rašyti Šilutės sąjūdžio iniciatyvinės grupės, vėliau – Šilutės sąjūdžio tarybos susirinkimų protokolų knygos. Juos be galo kruopščiai rašė tuometinis šios grupės sekretorius Bronius Katilius. Didžiausia tų dviejų protokolų knygų vertybė – detaliai aprašyti tuometiniai politiniai įvykiai Šilutėje ir aplink ją.
Taip pat raštijos rinkinį papildė Sauliaus Stankevičiaus dovanota 1897–1916 m. Uostadvario ir Rusnės potvynio metu vandens lygio stebėjimų byla, Prano Matučio 1892 metų giesmynas „Pagerintos giesmių knygos“, Stasio Blinkevičiaus perduota G. Nausėdos rinkiminės kampanijos į Prezidento postą agitacinė medžiaga, Vytauto Žemaitaičio dovanoti techninio mokslo vadovėliai, iš kurių būtų galima paminėti 1926 m. išleistą „Kartono ir knygrišystės darbų vadovėlį“, Justino Mažono perduotas XX a. II p. išleistas lietuvių-vokiečių žodynas.
Tačiau į muziejų atkeliauja ne tik privačių asmenų, bet ir įstaigų ar organizacijų archyvai, dovanos. Būtent vienas iš jų – Vladimiro Drąsutavičiaus perduoti metraščiai, kurių nuotraukose atsispindi visa Šilutės spirito gamyklos istorija.
Papildytas ir fotografijos rinkinys. Klaipėdoje žinomas žurnalistas ir kraštotyrininkas Denisas Nikitenka perdavė muziejui paskutinio Bismarko kolonijos – Žalgirių kaimo (Šilutės rajonas) lietuvininko Valterio Valenčiaus ir jo žmonos nuotraukas. Šilutės „Rotary“ klubas padovanojo dvi atvirutes, atspindinančias Šilutės istoriją, Kęstutis Zdanevičius – atvirukus su Šilutės vaizdais.
Liaudies meno rinkinį papildė Šilutės rajono tautodailininkės karpytojos Rūtos Emigart Čiuželienės karpinys „Kurėnai“, kurį autorė padovanojo per muziejaus jubiliejų.
Bonistikos rinkinį 1958–1990 metų loterijos bilietais papildė Algimantas Urbonas iš Palangos. Hilda Anna Kallvis padovanojo muziejui įvairių XX a. 9 deš. Lietuvoje leistų kišeninių kalendoriukų,vokų, peilį laiškams atidaryti bei nosinaičių.
Sigita Ežerskienė padovanojo naujametinių žaisliukų, Kunigunda Dovydaitienė, nuolatinė muziejaus bičiulė, muziejui padovanojo medinį kryžių su Nukryžiuotojo skulptūra, o iš Zigmanto Nausėdos gavome didelį ąsotį.
Dailės rinkinį, kaip ir kiekvienais metais, papildė Šilutės muziejaus bičiulis Kurt Beutler. Nors jis gyvena Vokietijoje, tačiau šio dailininko piešiniuose atsispindi Mažojoje Lietuvoje gyvenančių žmonių vargai ir džiaugsmai.
Parodos eksponatai yra gana įvairūs, tačiau tarp jų dominuoja XX a. 6–9 dešimtmečio apranga, avalynė, aksesuarai. Petrutei Kleimenovienei (Šilutė), Rasai Grygelienei (Juknaičiai), Marijai Ulbutovai (Klaipėda), Petrui Skutului (Šilutė), Jurgitai Momkienei (Venckai, Klaipėdos raj.), Simonai Šveikauskienei (Šilutė) dėkojame už padovanotus XX a. 6–9 dešimtmetį atspindinčius drabužius. Gražius rankinukus, parodančius XX a. II pusės madą, perdavė Birutė Morkevičienė, Jurgita Momkienė, Monika Žąsytienė. Dėkojame Jūratei Dainytei (Kaunas), Natalijai Kučinskajai, Rasai Grygelienei, Rasai Kuskienei už šio laikotarpio avalynę ir aksesuarus.
Istorinių eksponatų rinkinį papildė iš Marijos Ulbutovos gautas virdulys, iš Jono Jaso –virdulys ir naktipuodis, iš Vaido Pavilonio-pentinėlį, iš Vaido Radavičiaus – vaflinė, iš Aido Šimkaus – dulkių siurblys „Raketa“ ir radio imtuvas VEF, iš Anos Golozubovos – naktinė lempa. Drąsutė Vaitkevičienė padovanojo XX a. II p. kūdikių barškučius, Regina Zybartaitė atnešė trijų dalių liniuotę, Dalia Drobnienė perdavė Vokietijos krašto XIX a. pab.-XX a.pr. miestiečių rūbus, baldus, knygas. Birutė Servienė padovanojo Vydūno brolio žmonai priklausantį muilinę.
Albinos Sudžienės iš Balčių kaimo perduoti namų apyvokos daiktai (kilimėlis, sieninis kilimas, lovatiesė) austi pačios pateikėjos.
2019 metais Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijai buvo padovanota arti 200 eksponatų. Daugumą jų pateko į pagrindinį fondą. Daugiausia fondai pasipildė fotografijos bei raštijos eksponatais. Muziejus gali didžiuotis, kad turi nuolatinių draugų, kurie nuolat pildo Švėkšnos muziejaus fondus, kasmet tokių žmonių atsiranda vis daugiau. 2019 m. eksponatus dovanojo: švėkšniškiai Petras Čeliauskas (žemėlapių, fotografijų, knygų), Rasa Rauktienė (1949 m. šventą austą paveikslą), Vaida Žąsytienė (XX a. II p. vyrišką paltą), Saulius Bitinas (sporto medalį), Mantas Būdvytis (fotografijų, 1927 m. Švėkšnos gimnazijos pažymėjimą), Aušra Žąsytienė (įvairių maldaknygių bei nebenaudojamų mobiliųjų telefono įrenginių), buvusi švėkšniškė Vanda Petroševičienė, gyvenanti Šilutėje (fotografijų), Alina Velykienė iš Klaipėdos (pintus krepšelius iš Vilkėno dvaro), Adomas Ramanauskas (Būdvyčių ir Toliušių archyvus), Jūratė Paškonytė iš Šiaulių (2019 m. Švėkšnos žvalgomųjų archeologinių tyrimų radinius), Deivė Butvila iš JAV (XX a. II p. pirštines ir rankinuką), Švėkšnos „Saulės“ gimnazija muziejui saugoti perdavė gimnazijos fundatoriaus Domininko Endzelio senąją paminklinę lentą.
Atradimu tapo klaipėdiškis Adomas Ramanauskas, kuris tetos Jūratės Vaštakienės paragintas, kartu su giminaičiais muziejui perdavė savo prosenelio Jokūbo Būdvyčio (1893-1948) – buvusio Švėkšnos valsčiaus viršaičio archyvą, giminaičių Būdvyčių ir Toliušių XIX-XX a. archyvus. Dovanotos fotografijos ir dokumentai suteikia informacijos ne tik apie Švėkšnos valsčiuje gyvenusius žmones, tačiau taip pat praplečia mūsų jau turimas žinias politinėmis, socialinėmis, švietimo ir kitomis temomis. 1924 m. dr. Jono Basanavičiaus rašytas laiškas Jokūbui Būdvyčiui tiktų ir šių dienų realijoms: laiške J. Basanavičius J. Būdvyčiui atsako į jo anksčiau siųstą laišką, kuriame klausė patarimo dėl politinės pakraipos pasirinkimo, kad Lietuvai būtų geriau. Basanavičiaus atsakymas buvo trumpas:
„G.T. [Gerbiamas Tamsta]! Tamsta kreipiesi prašydamas patarimo, kokioje pakraipoje veikti, kad būtų iš to Tėvynei naudos. Atsakas į tokį klausimą gali būti trumpas: pirmučiausia dirbk taip, kad būtų kokia iš Tamstos darbo kam nauda, daug nežiūrėdamas nė dešinėn, nė kairėn pusėn, nes dažnai pakraipa kaip tik ir gali būt tautai kenksminga. Žmogus, nepriderėdamas į vieną ar kitą partiją gali lygiu būdu būti geru veikėju, jei tik jis užsiima rimtu, naudingu visuomenei darbu. Viso Tamstai labo! Dr. J. Basanavičius.”
Muziejui dovanotos fotografijos susijusios ne tik su vietos asmenybėmis, jose galima identifikuoti asmenis, susijusius valstybiniu lygmeniu: LR prezidentai Antanas Smetona, Kazys Grinius, generolas Vladas Nagevičius ir kiti. Fondai pasipildė ir tarpukario bei pokario apranga ir aksesuarais.
Muziejus taria nuoširdų ačiū už paramą, už supratimą ir bendrystę dideliam būriui pagalbininkų: tautodailininkams, audėjoms, mezgėjoms, dailininkams, tautinio meno puoselėtojams ir visiems, kurie dovanoja muziejui eksponatus.
