Nuo XIX a. pabaigos Šilokarčemos (Šilutės) dvare archeologinės kolekcijos kaupimu rūpinosi dvarininko Hugo Šojaus sūnus Erichas Šojus. Pažintis su tėvo draugu, Karaliaučiaus universiteto profesoriumi Adalbertu Becenbergeriu paskatino jį susidomėti archeologija ir archeologiniais tyrimais Klaipėdos krašte. Iš pradžių E. Šojus dalyvaudavo archeologinėse ekspedicijose kaip profesoriaus pagalbininkas, vėliau, kaip manoma, iki Pirmojo pasaulinio karo tyrimus vykdė savarankiškai.

Didžioji dalis radinių, patekę į privatų H. Šojaus muziejų, buvo iš E. Šojaus individualiai arba kartu su A. Becenbergeriu tyrinėtų archeologijos objektų. Kita dalis artefaktų rasti atsitiktinai arba įsigyti iš privačių asmenų.

Šiuo metu archeologinėje ekspozicijoje yra eksponuojami šiaurinės Rytprūsių dalies įvairius proistorės periodus reprezentuojantys archeologiniai radiniai. Tai vėlyvuoju neolito laikotarpiu datuojamas žmogaus kaukolės fragmentas; vėlyvuoju neolito ir ankstyvuoju bronzos amžiumi datuojamos romėniškos monetos; viduriniajame vėlyvajame geležies amžiuje naudoti geležiniai ginklai, buityje naudoti įrankiai ir žalvariniai papuošalai.

Akmeninių ir titnaginių kirvukų rinkinys yra viena iš vertingiausių E. Šojaus surinktų archeologinių radinių grupių tiek dėl savo senumo, tiek dėl ant didesnės dalies eksponatų išlikusių, spėjamai E. Šojaus užrašytų, etikečių.