Dokumentų, spaudinių ir žemėlapių kolekcija

Šilutės muziejus Raštijos skyriuje yra sukaupęs vertingą dokumentų ir spaudinių kolekciją.. Seniausi ir vertingiausi spaudiniai, dokumentai bei kartografinė medžiaga saugomi ikikarinės raštijos skyriuje. Dalį senosios raštijos rinkinio Šilutės muziejus po karo perėmė iš dvarininko H. Šojaus sukaupto archyvo, taip pat iš jo įkurto privataus muziejaus. Likusius vertingus dokumentus bei spaudinius muziejus vėlesniais metais įsigijo iš privačių asmenų. Tenka apgailestauti, kad 1948 m. didžioji ir pati vertingiausia minėtojo dvarininko sukaupto archyvo dalis (dokumentai, žemėlapiai)iš kuriamojo Šilutės muziejaus buvo perduota Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekai (MAB RS F.170 (H. Šojaus Fondas)), taip pat Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai (LNB F.51).

Seniausi muziejuje saugomi dokumentai yra 1639, 1651 ir 1663 m. pergamentai – Prūsijos kurfiursto Friedricho Vilhelmo jo pavaldiniams suteiktų žemės nuosavybės Barzdūnuose ir Urbiškiuose (Hermanlöhlen) privilegijos. Kita svarbi 1725-1731 m. dokumentų byla yra susijusi su ketinimais Šilokarčemai (Šilutei, vok. Heydekrug) suteikti miesto statusą. Rusės parapijos 1776 m. dešimtinės mokėtojų registras yra vienas seniausių išlikusių Rusės dokumentų, nes 1774 m. gaisras sunaikino ne tik didžiąją miestelio dalį, bet taip pat visus bažnytinius bei valsčiaus aktus. Be minėtų, muziejuje saugoma dar keletas XVIII a. pab. aktų. Vis dėlto didžiausią skyriaus dalį sudaro XIX-XX a. pirmos pusės dokumentai – vertinga medžiaga Šilokarčemos dvaro, miesto, parapijos bei apskrities istorijai. Besidomintys dvaro praeitimi čia, ras įvairiapusės informacijos apie dvaro savininkus, dvaro ūkį, dvaro ir miesto ryšius, jų santykių raidą ir pan. šio laikmečio dokumentai teikia svarbių duomenų ir apie atskirus Šilokarčemos miestelio objektus: evangelikų bažnyčią, paštą, uostą, siaurąjį geležinkelį, durpių kraiko fabriką ir kt. Išlikę detalūs miestelio XIX-XX a. situaciniai planai irgi yra reikšmingas šaltinis senajai Šilokarčemos miestelio planinei struktūrai pažinti.

Iš muziejuje saugomų spaudinių labiausiai išsiskiria turtingas religinių knygų (Biblijų, postilių, giesmynų ir kt.) rinkinys. Seniausia postilė vokiečių kalba datuojama XVI a. pabaiga. XVII a. vidurį siekia dar keletas vokiškų postilių. Unikali savo dydžiu bei svoriu yra 1729 m. Tubingene spausdinta bemaž 10 kg. Sverianti (27x42x17 cm; -1800 p.) vokiška Biblija,. Iš XVIII a. spausdinių išskirtina keletas Šv. Rašto knygų bei M. Liuterio raštų tomai. Muziejuje daugiausia sukaupta XIX-XX a. pradžios religinių knygų vokiečių bei lietuvių kalbomis. Žymi dalis šių leidinių buvo išspausdinta ar įrišta Šilokarčemoje.

Muziejuje saugoma ir vertingų XVIII-XX a. pasaulietinio turinio knygų. Pirmiausia reikia išskirti 1750-1772 m. Leipcige spausdintus „Historie der Natur“ tomus, „Osterpreussishe Provizialrecht“ (Berlin, 1801), L. v. Baczko „Handbuch der Geschichte Erdeschreibung und Statistik Preussens“ (Königsberg, 1802-1803) ar K. Fr. Becker „Welt-geschichte“ (Berlin, 1837) ir daug kitų vertingų leidinių. Taip pat paminėtini enciklopedijų komplektai: „Meyer‘s Konversation-Lexicon“ (Leipzig, 1877-1878; 1895-1898) bei „Der grosse Brockhaus“ (Leipzig, 1928-1935).

Muziejuje galima rasti ir ikikarinės šiame krašte leistos periodikos. Deja, daugumos šių leidinių išliko vien paskiri numeriai. Galima paminėti tik „Heydekruger Kreisbaltt“ (1914-1919 m.), „Klaipėdos krašto žinios“ (1928-1938 m.) bei „Memeler Dampfboot“ (1935-1944 ir 1953-1995 m.) komplektus, taip pat šiame krašte buvusius itin populiarius kalendorius, leistus lietuvių ir vokiečių kalbomis (1888-1939 m.).

Raštijos skyriuje yra sukaupta vadinamosios akcidencijos bei smulkiųjų aktų, t.y. įvairaus pobūdžio atsišaukimų, kvitų, pranešimų, pažymėjimų, ataskaitų ir pan.

Tikra antikvarinė retenybė ir svarbus senosios Prūsijos kartografinis šaltinis yra Kasparo Henenbergerio (Caspar Hennenberger) paruošta, Karaliaučiuje spausdintas trečios laidos 1629 m. (pirma laida pasirodė 1576 m., antra – 1595 m.) Prūsijos žemėlapis (91×103 cm). Dėmesio, dėl savo dydžio (170×127, 155×82 cm) yra verti tarpukaryje leisti Klaipėdos krašto žemėlapiai. Muziejuje taip pat saugomi ir XIX a. pasaulio šalių (Skandinavijos, Anglijos, Š. Amerikos, Afrikos, Šiaurės Atlanto vandenyno, Viduržemio, Juodosios bei Baltijos jūrų ir kt.) žemėlapių kolekcija. Žymųjį K. Henenbergerio žemėlapį kartu su kitais minėtais žemėlapiais muziejus po karo perėmė iš Šilokarčemos dvarininko H. Šojaus senienų rinkinio.

Komentavimo galimybė išjungta.