Archeologijos kolekcija

Vienas iš svarbiausių H. Šojaus muziejaus rinkinių yra titnaginių ir akmeninių kirvukų kolekcija. Pirmą kartą kirvuką kolekcija minima A. Becenbergerio pranešime, skaityme Karaliaučiaus senovės draugijos „Prūsija“ susirinkime 1901 m. Jis mini Ericho Šojaus per du metus surinktą 66 akmeninių ir titnaginių kirvukų kolekciją: 38 rasti buv. Klaipėdos aps., 9 – buv. Šilutės aps., 6 – Kuršių nerijoje, o kiti – Įsručio ir Pakalnės aps.

Šiuo metu archeologijos fonde yra 37 kirvukai iš buv. Klaipėdos aps., 9 – iš buv. Šilutės aps. ir po vieną iš buv. Įsručio ir Pakalnės apskričių. Devynių kirvukų radimvietės nėra žinomos.

Be akmeninių kirvukų kolekcijos muziejaus fonduose saugomi trys egiptietiški dirbiniai: statulėlės, ušebtas ir aliejinė lempa, kurie taip pat priklausė dvaro muziejui. Nėra tiksliai žinoma kokiomis aplinkybėmis šie dirbiniai buvo įsigyti. Šilutės muziejaus inventorinėje knygoje rašoma, kad prie radinių jokio aprašo nerasta, išskyrus kortelę vitrinoje su užrašu: „Pateko iš Egipto prekybinių santykių keliu. Rastas Vėžaičiuose 2 m gilumoje“. Greičiausiai, ši kortelė buvo užrašyta rengiant ekspoziciją pokario metais , o kortelės turinys – išgalvotas. Kita vertus, Lietuvos Mokslų akademijos Rankraščių skyriuje saugoma H. Šojaus korespondencija rodo, kad H. Šojus lankėsi Egipte, todėl gali būti, kad statulėlę, ušebtą ir aliejinę lempą H. Šojus įsigijo lankydamasis Egipte. Bendraujant su Berlyno Egipto muziejumi, buvo nustatyta, kad Šilutės muziejuje saugomi egiptietiški dirbiniai yra autentiški.

Komentavimo galimybė išjungta.