Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (1811­­­­–1886) ir Rozetės Cygler (Rosette Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje. H. Šojus atsekė savo giminės šaknis iki senelio. Johanas Šojus (Johann Christian Scheu (1770–1813)) dirbo Gumbinės muitinėje. Mirus antrajai žmonai, vedė klaipėdietę Aną Tercenbach (Anna Christina Terzenbach (1783–1848)), su kuria susilaukė 6 vaikų, tarp jų – dvarininko dr. H. Šojaus tėvo Arnoldo Karlo (Arnold Carlo (1811–1886)).

Dr. H. Šojaus tėvas mokėsi Klaipėdos miestiečių mokykloje, vėliau – Karaliaučiaus našlaičių seminarijoje. Atsisakęs mokytojo karjeros prekiavo mediena, įsigijo laivų, nusipirko namą bei didelį sklypą Klaipėdoje, Liepojos gatvėje, valdė ir viešbutį.

Hugo Šojus 1875 m. vedė laivininko ir pirklio dukterį Merę Džeinę (Mary Jane) (1856–1880). Santuokoje susilaukė 3 vaikų. Deja, pagimdžiusi jauniausiąjį sūnų Hugo, vos po šešių dienų Merė Džeinė mirė. Pats Hugo Šojus mirė 1937 m., sulaukęs 92 metų. Palaidotas Šilutės dvaro kapinėse.

Jauniausias sūnus Arnoldas Hugo (1880–1916) praktikavosi keliuose dvaruose, perėmė tėvo valdytą Lėbartų dvarą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo pašauktas į kaizerinę vokiečių kariuomenę. Žuvo prie Verdeno (Prancūzija). Palikuonių jis nepaliko.

Duktė Elena (Ellen Mary Jane (1879–1959)) ištekėjo už vokiečių mokslininko Valterio Rogovskio (Walteri Rogowski (1881–1947)), apsigyveno Jenoje, vėliau Achene (Vokietija), kur 1959 m. ir mirė. Palikuonių nepaliko.

Dvarininko H. Šojaus giminę pratęsė vyriausias jo sūnus Erichas Šojus (Erich Scheu (1876–1929)), Šilutės apskrities gydytojas, vedęs šveicarę, viešbučių savininko dukterį Helenę Hauser (1885–1975). Susilaukė trijų sūnų: Vernerio (Werner (1910–?)), Giunterio (Günther (1912–1998)) ir Hugo (1925–1944). Erichas Šojus mirė nuo plaučių uždegimo keliaudamas į Švediją. Palaidotas dvaro kapinėse.

Jauniausias jo sūnus Hugo, Antrojo pasaulinio karo metais kovojęs Vermachto gretose, žuvo Priekulėje (Latvija).

Vidurinysis sūnus Giunteris baigė Šilutės Herderio gimnaziją, vėliau Miuncheno universitete studijavo miškininkystę. Palaidotas Denclingene (Badeno-Viurtenbergo žemė).

Vyriausias Ericho sūnus ir Hugo Šojaus anūkas Verneris, po senelio mirties paveldėjęs dvarą, dirbo gydytoju Šilutėje. Po karo pasitraukęs į Vokietiją, tęsė gydytojo praktiką. Mirė kalėjime, iki tol čia parašė romaną „Birutė“ bei mokslinį darbą apie vokiečių kalinių elgseną. Dabartiniu metu Vokietijoje gyvena jo ir viduriniojo brolio Giunterio vaikai bei anūkai.

Šojaus marti ir Ericho Šojaus žmona Helenė Šoj kartu su vyriausiuoju sūnumi Verneriu iki 1944 m. gyveno Šilutės dvare. Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui persikėlė į Vokietiją. Mirė Borkumo saloje. Jos palaikai buvo sudeginti, o pelenai išberti į Baltijos jūrą, kurioje, kaip rašoma nekrologe, vietos randa ir tėviškės Šyšos upės vandenys.

Spėjamas Šojų (Scheu) giminės herbas. Dresdeno genealogas ir heraldikas F. W. Beckeris, ištyrinėjęs XVII-XVIII a. Vokietijos giminių herbų knygas, nustatė, kad vienintelis rastas ir Šojų pavardę atitinkantis herbas buvo bendras Šojų pavardės turėtojams, kurie daugiausiai telkėsi Bavarijoje. Ankstyviausiu to herbo savininku laikytas XV a. Tauberio Rotenburge gyvenęs miesto raštininkas Stephenas Šojus.
Johanas Vilhelmas Hugo Šojus (Johann Wilhelm Hugo Scheu (1845–1937)) ir Gustavas Arnoldas Šojus (Gustav Arnold Scheu (1846–1921)) su pamote Johane Šarlote Vilhelmina (Johanne Charlotte Wilhelmine (1831–1892)).
Šilokarčemos (Šilutės) dvaro savininkas ir krašto ekonomikos tarėjas dr. Hugo Šojus.
1875 m. dr. Hugo Šojus vedė tėvo draugo, laivininko ir pirklio Johano Šulco (Johan Schultz) bei anglės Marijos Valton (Maria Walton) dukterį Merę Džeinę (Mary Jane (1856–1880)).
Dr. Hugo Šojus ir Merė Džeinė susilaukė trijų vaikų: Ericho (Erich (1876–1929)), Elenos Merės Džeinės (Ellen Mary Jane (1879–1959)) ir Arnoldo Hugo (Arnold Hugo (1880–1916)). Nuotraukoje (iš dešinės): dr. Hugo Šojus su dukra Elena ir vyriausiu sūnumi Erichu.
Jauniausias dr. Hugo Šojaus sūnus Arnoldas Hugo Šojus.
Sūnus Hugo Pirmojo pasaulinio karo metais buvo pakviestas tarnauti. Žuvo 1916 m. mūšyje prie Verdeno (Prancūzija). Šiame kare tai buvo pats ilgiausias ir kelių šimtų tūkstančių aukų pareikalavęs mūšis, vykęs 1916 02 21–12 18 prie Verdeno tarp Vokietijos ir Prancūzijos kariuomenių.
Dr. Hugo Šojaus dukros Elenos vaikystės fotografija.
(Iš dešinės) Elena Šoj ir Meti Hauser (Ericho Šojaus žmonos Helenės sesuo).
Elena Šoj su vyru Valteriu Ragovskiu (Walter Ragowski (1881–1947)).
Elena Šoj su sūnėnu Verneriu (Werner). Fone matosi dvaro veranda, kurią suprojektavo pats dvaro savininkas dr. Hugo Šojus.
Vyriausias dr. Hugo Šojaus sūnus Erichas.
Erichas Šojus savo darbo kabinete. Vokietijoje jis studijavo gamtos mokslus ir mediciną. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo gydytoju Ambergo (Bavarija) karo belaisvių stovykloje ir landšturmo bataliono fronte prie Mintaujos. Karui pasibaigus, tėvas išrūpino jam Šilutės apskrities gydytojo vietą. 1921–1923 m. ėjo Šilutės apskrities viršininko pareigas.
Ericho Šojaus žmona Helenė Šoj (g. Hauser (1885–1975)).
Erichas Šojus su žmona Helene.
Ericho žmonos Helenės vaikystės nuotrauka, kurioje ji įamžinta su seserimi Mete (kairėje).
Ericho ir Helenės sūnūs – Verneris ir Giunteris (Günther (1912–1998)).
Erichas ir Helenė su pirmagimiu sūnumi Verneriu (Werner Scheu (1910–?)).
Hugo Šojaus anūkas, jauniausias Ericho sūnus Hugo (1925–1944).
Close Menu
Pakeisti dydį
Kontrastas